Lyderystės santykių poveikis organizacijos novatoriškumui: lyginamoji biurokratinės ir kūrybinės organizacijų analizė
Organizacijų novatoriškumas, kaip gebėjimas kurti novatoriškas idėjas, eksperimentuoti, įsitraukti į kūrybinius procesus (Lumpkin ir Dess, 1996), yra svarbi inovacijų, kaip šių gebėjimų realizavimo rezultatų, prielaida, su kuria siejamas šalies ir regionų konkurencingumas bei darnus vystymasis (Broekel ir Brenner, 2011; Cho ir Pucik, 2005). Poreikis būti novatoriškoms aktualus ne vien privačiojo, bet ir viešojo sektoriaus organizacijoms, kurios dėl sektoriuje vykstančių reformų iš įvairių suinteresuotųjų šalių patiria vis didesnį spaudimą didinti paslaugų kokybę, optimizuoti procesus ir būti atskaitingos mokesčių mokėtojams (Domarkas ir Juknevičienė, 2010; Hansen, 2011a). Šios tendencijos suponuoja būtinybę identifikuoti ir stiprinti veiksnius, didinančius novatoriškumo gebėjimą. Ankstesni organizacijų novatoriškumo veiksnių tyrimai rodo, kad organizacinio lygmens veiksniai yra vieni iš reikšmingiausių stiprinant organizacijos novatoriškumą (Damanpour, 1991), o lyderystės santykiai, analizuojami lyderio ir pasekėjų mainų teorijoje (angl. leader member exchange, LMX – Graen ir Uhl-Bien, 1995), gali daryti ypač didelę įtaką organizacijos novatoriškumui dėl lyderių turimos galios kurti organizacijoje aplinką, įgalinančią pasekėjus atskleisti savo kūrybinį potencialą.
Remdamosi anksčiau vienoje viešojo sektoriaus organizacijoje, atitinkančioje biurokratinės organizacijos savybes (Morand, 1995), atlikto tyrimo rezultatais (Pučėtaitė ir Novelskaitė, 2014), kurie rodo, jog lyderystės poveikis organizacijos novatoriškumui reiškiasi visų jo formų – produkto, rinkos, elgesio, proceso ir strategijos (Wang ir Ahmed, 2004) – atžvilgiu, autorės siekia išplėsti šio poveikio tyrimo kontekstą, įtraukdamos į lyginamąją analizę ir kultūros organizacijas (teatrus ir muziejus), kurios traktuojamos kaip kūrybinės organizacijos dėl jų kuriamo kūrybiško intelektinio produkto, darbo turinio, darbuotojams reikalingų gebėjimų ir galimybių taikyti inovatyvius vadybos metodus. Kūrybinių organizacijų išorinė aplinka yra palankesnė eksperimentuoti, įsitraukti į kūrybinius procesus, atnaujinti paslaugas ir produktus, todėl joje lyderystės santykiai gali turėti didesnę reikšmę organizacijos novatoriškumo formoms. Tuo siekiama sukurti pagrindą tolesniems viešojo sektoriaus organizacijų novatoriškumo tyrimams, atsižvelgiant į jų veiklos vidinius veiksnius. Be to, straipsniu siekiama išplėsti empirines žinias apie Lietuvos kultūros organizacijas organizacijos novatoriškumo aspektu.
Empirinis tyrimas vykdytas e. apklausos būdu, naudojant klausimyną, 2013‒2014 m. Klausimyną sudarė 3 dalys: lyderystės santykiai buvo vertinami naudojant Grae ir Uhl-Bien (1995) rekomenduotą instrumentą, kurį sudaro teiginių vertinimas pagal 5 balų Likerto skalę (1 ‒ visiškai nesutinku, 5 – visiškai sutinku), organizacijos novatoriškumas – naudojant Wang ir Ahmed instrumentą iš 20 teiginių (po 4 kiekvienam novatoriškumo tipui), vertinamų pagal 7 balų Likerto skalę (1 ‒ visiškai nesutinku, 7 – visiškai sutinku), ir sociodemografinės respondentų charakteristikos. Tyrimas atliktas dviejų tipų – biurokratinio ir kūrybinio ‒ Lietuvos organizacijose. Siekiant praplėsti tyrimo lauką, į duomenų analizę įtraukta grupė duomenų, surinktų pusiau kūrybinėse organizacijose (muziejuose). Ši imtis nėra reprezentatyvi ir naudojama tik išskiriamoms tendencijoms pagrįsti. Tyrimo metu iš biurokratinės organizacijos gauti 757 atsakymai; kadangi kūrybinių organizacijų dydis (ir atitinkamai generalinė aibė) buvo reikšmingai mažesnis, iš biurokratinės organizacijos imties buvo suformuota mažesnė, naudojant SPSS 22.0 programinę įrangą. Iš viso tyrime dalyvavo 225 respondentai.
Atlikus duomenų analizę galima teigti, kad nors respondentų sąmoningumas lyderystės santykių kokybės ir organizacijos novatoriškumo formų atžvilgiu didesnis standartizuotas paslaugas teikiančioje biurokratinėje viešojo sektoriaus organizacijoje, lyderystės santykių įtaka visoms organizacijos novatoriškumo formoms labiau reiškiasi kūrybinėse organizacijose ‒ čia ji statistiškai stipresnė ir reikšmingesnė nei biurokratinėje organizacijoje. Pastarojoje lyderystės santykių poveikis reiškiasi tik elgesio novatoriškumo atžvilgiu. Atsižvelgiant į imties apribojimus, ateityje svarbu išplėsti imties dydį kūrybinėse organizacijose, taip pat tirti organizacijos novatoriškumo formas taikant kokybinius tyrimo metodus.