Kiek kartų Lietuvoje buvo restauruotas kapitalizmas? Apie dvi Lietuvos okupacijas ir jų žalos skaičiavimus
-
Zenonas Norkus
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2013.2.3807
PDF

Kaip cituoti

Norkus Z. (2013) „Kiek kartų Lietuvoje buvo restauruotas kapitalizmas? Apie dvi Lietuvos okupacijas ir jų žalos skaičiavimus“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 33(2), p. 91-133. doi: 10.15388/SocMintVei.2013.2.3807.

Santrauka

Santrauka. Straipsnyje lyginamos kaizerinės (1915–1918 m.) ir sovietinės (1940–1941, 1944–1990 m.) okupacijų laikais Lietuvoje susikūrusios politinės ekonominės Oberosto (Vokietijos Rytų fronto vadui pavaldžios okupacinės zonos, kurios didžiąją dalį sudarė Lietuvos teritorija) ir LTSR politinės ekonominės sistemos. Oberoste Vokietijos Rytų fronto kariuomenės vadai Paulius Hindenburgas ir Erichas Ludendorffas sukūrė pirmąją moderniausiais laikais planuojamo komandinio administracinio ūkio siste­mą, kurios pirmąja laboratorija tapo okupuota Lietuva. 1917–1918 m. tapę faktiniais Vokietijos diktato­riais, Oberosto įkūrėjai Lietuvoje išbandytą ūkio sistemą mėgino įdiegti metropolijoje. Nors šis mėginimas iki galo nepavyko, karinio socializmo kūrimas Vokietijoje jau 1917 m. pažengė pakankamai toli, kad taptų inspiracijos šaltiniu bolševikams, kuriant sovietinį valstybinio socializmo modelį, kuris 1940 m. „sugrįžo“ į Lietuvą. Kai 1990–1992 m. Lietuvoje buvo atkuriama kapitalistinė ūkio santvarka, tai mūsų šalies istorijoje įvyko jau antrą kartą, nes taip pat ir 1918–1922 m. kartu su nepriklausomos valstybės kūrimu buvo atkuriama kapitalistinė ūkio santvarka. Šiuolaikinė Lietuva yra pateikusi okupacijos žalos atlygi­nimo sąskaitą SSRS teisių perėmėjai Rusijai, o tarpukario Lietuva okupacijos žalos atlyginimo reikalavo iš Weimaro Vokietijos. Tačiau jeigu tarpukario Lietuva reikalavo atlyginti tik tiesioginę žalą, šiuolaikinė Lietuva siekia taip pat ir netiesioginės žalos atlyginimo. Pagrindinę šios žalos dalį sudaro 1940–1990 m. Lietuvos negautos nacionalinės pajamos, kurių dydžio įvertinimas priklauso nuo prielaidų, kokie būtų kontrafaktinės nepriklausomos kapitalistinės Lietuvos ūkio raidos rezultatai 1990 m. Straipsnyje patei­kiami du – optimistinis (1990 m. „dausų Lietuvos“ kaip „antrosios Suomijos“) ir pesimistinis (1990 m. kontrafaktinė Lietuva kaip „Baltijos Urugvajus“) modeliai.

Pagrindiniai žodžiai: kapitalizmo restauracija, komandinė administracinė sistema, Hindenburgo programa, okupacijos žalos atlyginimas, kapitalizmo įvairovė.

Key words: command administrative system, Hindenburg programme, restoration of capitalism, com­pensation of occupation damage, varieties of capitalism.

SUMMARY

HOW MANY TIMES CAPITALISM WAS RESTORED IN LITHUANIA? ON TWO OCCUPATIONS OF LITHUANIA AND THEIR DAMAGE CALCULATIONS

The paper compares the political economic systems under German (1915–1918) and Soviet (1940–1941, 1944–1990 m.) occupations in Lithuania. During the World War I, Lithuania was part of the Ger­man occupation zone Ober Ost, ruled by the higher commando of the German Eastern front (Oberbefe­hlshaber Ost). The German military command of Eastern front under Paul Hindenburg and Erich Luden­dorff used Lithuania as a laboratory for large scale social experiment, creating the first planned command administrative economy in the world. After they were promoted to the higher commando of all German armed forced and established in 1917–1918 de facto military dictatorship over Germany, they made the attempt to establish the Ober Ost system in the metropole. Although the realization of the complete „Hin­denburg programme“ did fail, by 1917 Germany lived under military socialism (Kriegssozialismus) and coercive economy, which became the example and source of inspiration for Bolsheviks constructing Soviet model of state socialism. In 1940, this model came back to Lithuania, history making the full circle. This means that the market transition in 1990–1992 was second restoration of capitalism in Lithuania, because in 1918–1922 the capitalist economic system also was restored here jointly with the establishment of na­tional state. Contemporary Lithuania demands from Russia to pay for damage inflicted on Lithuanian economy by Soviet occupation, and interwar Lithuania did demand the same form Weimar Germany in 1922–1923. However, while interwar Lithuania did ask to pay only direct occupation damage, contem­porary Lithuania demands to compensate also the indirect damage. The main part of this damage is the loss of the national income which Lithuania did not receive in 1940–1990 because the efficient capitalist economic system was replaced by the less productive state socialist system during this time. However, the calculations of the indirect damage incorrectly assume that all varieties of capitalism are more efficient in the developing countries in comparison with command administrative system. The assumption that the variety of capitalism which existed in Lithuania by 1940 (state cooperative capitalism) was not less efficient than Stalinist Soviet socialism is politically correct one, as much as the expectation that under this system independent Lithuania would become advanced technological frontier country („second Finland“) by 1990. Nevertheless, the counterfactual development path of the independent capitalist Lithuania in 1940–1990 would include critical conjunctures and crossroads, which could end with Lithuania entering „low road“ development path. Tellingly, Latin American capitalist country Uruguay (similar to Lithuania and other Baltic culture by its size and economc structure) had higher GDP per capita level than Lithuania in 1940, but by 1990 this level was lower than in Soviet Lithuania. Importantly, Uruguay never was under Soviet Russian occupation, did not construct socialism or suffered war damage.

Pastaba: Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-010).

The research for this paper was funded by European Social Fund under the Global Grant measure (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-010).

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>