socialiniai judėjimai klimato kaita viešasis diskursas aplinkosaugos sociologija tvari raida
Kaip cituoti
Jamison, A. and Rinkevičius, L. (2010) “Socialinių judėjimų vaidmuo formuojant viešąjį klimato kaitos diskursą ir žinojimą”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 27, pp. 166–185. doi:10.15388/SocMintVei.2010.2.6112.
Socialinių judėjimų vaidmuo formuojant viešąjį klimato kaitos diskursą ir žinojimą
Santrauka
Straipsnyje gvildenama klimato kaitos diskuro ir žinojimo raida, remiantis socialinių judėjimų teorija, kuri iki šiol menkai taikyta klimato ir tvaraus, darnaus vystymosi tematiką nagrinėjančioje mokslinėje literatūroje. Prieš aptariant sąryšį tarp socialinių judėjimų ir žinojimo apie klimato kaitą, besiformavusį nuo 1970-ųjų iki šiol, straipsnyje apžvelgiami reikšmingi socialinių judėjimų tyrimai ir teorijos, ypatingą dėmesį skiriančios žinojimo formavimuisi socialiniuose judėjimuose. Pirmą kartą klimato kaita, kaip visuomenei aktuali problema, aplinkosauginių judėjimų kontekste iškilo 1970–1980-ųjų laikotarpiu. Tuo tarpu skepticizmas šiais klausimais įvairiais keliais formavosi kaip neokonservatyvizmo bei neonacionalistinio judėjimo sudėtinė dalis, politinę reikšmę įgijusi 1980-1990 m. Neoliberalūs judėjimai 1990-2000-ųjų laikotarpiu interpretuojami kaip tokie, kurie – kvestionuodami radikalias ankstyvojo ekologinio judėjimo nuostatas ir telkdami dėmesį į kaštų-naudos santykį viešojoje politikoje – sukelė diskursyvią prieštarą, kontroversiją ir tuo pačiu padėjo sutelkti pastarųjų metų visuomenės dėmesį į klimato kaitą kaip bendrą politinę problemą. Galiausiai straipsnyje aptariama, kaip “klimato teisingumo” socialinių judėjimų raida susijusi su globalaus socialio teisingumo judėjimų raida. Straipsnyje prienama prie išvados apie tai, kaip skirtingi socialiniai judėjimai sąlygojo klimato kaitos žinių ir diskurso formavimąsi globaliame darnaus, tvaraus vystymosi diskurso kontekste.
