Santrauka
Vertybių kaitos problema nėra pakankamai ištirta, ypač Baltijos šalyse ir apskritai pokomunistinėse šalyse. Ši problema tampa dar aktualesnė eurointegracinių procesų bei jų įtakos visuomenės vertybinėms orientacijoms kontekste. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti vertybines orientacijas bei jų kaitą trijose Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) įvertinant tai nulėmusius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius aspektus. Tiriant vertybių kaitą remtasi Schwartzo ir Bilsky (1987, 1990) metodologija, Ingleharto (1990,1995, 1997, 2000), De Graaf ir Evans (1996) teorinėmis nuostatomis. Empirinė tyrimo dalis analizuoja apklausos “Baltic Barometer – 2001” duomenis. Ši apklausa – tarptautinio projekto “Demokratizacija ir socialinė kaita Baltijos šalių regione”, koordinuojamo Södertörns universiteto Švedijoje, dalis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pagrindinės kultūrinės normos ir vertybinės orientacijos per pastaruosius dešimtį metų kito nežymiai. Kultūrinis kaitos procesas yra ilgas ir ypač sunkus vyresnės kartos žmonėms, kurių vertybinė sistema formavosi esant kitai socialinei-ekonominei aplinkai. Todėl kultūriniai pokyčiai atsilieka nuo ekonominių bei politinių ir vyksta keičiantis kartoms. Kuo didesni ilgalaikiai ekonominiai pokyčiai šalyje, tuo labiau skiriasi vertybinės kartų orientacijos. Vertybių transformacija, vykstanti europinės integracijos kontekste, neišvengiamai siejasi su individualizmo/kolektyvizmo bei modernizmo/tradiciškumo santykio kaita. Ekonominė bei technologinė pažanga, nepaisydama tautinių ribų, skatina visapusišką integracinį procesą, todėl iškyla tautinės ir globalinės kultūros santykio problema, kuri siejasi su tradiciškumo ir modernizmo samplaika šiuolaikinėje kultūroje. Tyrimas atskleidė, kad amžius yra labai svarbus kintamasis vertybių kaitos analizėje. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje galima stebėti šias vertybių kaitos tendencijas: vertybinių orientacijų skirtumai tiesiogiai priklauso nuo respondentų amžiaus ir laikotarpio, kurio metu formavosi vertybinės nuostatos. Vyresnioji karta labiau vertina tradicines vertybes, o jaunimas imlus naujovėms ir greičiau perima, internalizuoja naujas vertybes. Jaunimo pažiūros žymiai liberalesnės. Sovietinis laikotarpis paliko ženklų pėdsaką tuo laikotarpiu brendusių žmonių sąmonėje. Tolerancijos socialinėms mažumoms stoka – uždaros visuomenės palikimas. Europinė integracija ir demokratizacija keičia vertybines nuostatas. Jaunimas labiau pasitiki naujomis demokratinėmis institucijomis, yra liberalesnių pažiūrų, pasižymi didesne tolerancija socialinių mažumų atžvilgiu.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Darius Žiemelis,
Miesto ekosistemos sampratos transformacija: klasikinės ir šiuolaikinės miesto ekologijų atvejai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 43 Nr. 2 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Elena Kocai,
Socialinė benamių atskirtis ir jos formavimasis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 21 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Rasa Čepaitienė,
„Vidinės kolonizacijos“ teorija ir jos taikymas (post)sovietinių visuomenių lyginamiesiems tyrimams
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 43 Nr. 2 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Gintarė Vaznonienė,
Subjektyvios pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės socialiniai ekonominiai veiksniai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 27 (2010): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Zenonas Norkus,
Kiek kartų Lietuvoje buvo restauruotas kapitalizmas? Apie dvi Lietuvos okupacijas ir jų žalos skaičiavimus
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 33 Nr. 2 (2013): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Agnė Girkontaitė,
Struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 42 Nr. 1 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Ludmila Popkova,
Moterų politinės galios raiška Rusijos visuomenėje:diskursai ir strategijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Postmodernizmas ir epistemologinio reliatyvizmo spąstai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 12 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Gražina Matulienė,
Ramunė Dobrovolskienė,
Jaunų šeimų socialinės ir psichologinės problemos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Jolanta Reingardienė,
Europos lyčių lygybės strategija: kintančios lyčių politikos privalumai ir grėsmės
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 Nr. 3 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas