Santrauka
Ekologinių problemų atsiradimą dažniausiai nulemia žmogaus nesugebėjimas suvokti tikrųjų savo veiklos padarinių ir ne tik nesąmoningas, bet ir sąmoningas aplinkos teršimas ar gamtos žalojimas. Taigi aplinkos problemos yra socialinio elgesio padarinys ir suvokimo rezultatas. Šiuo atžvilgiu ekologinės problemos yra socialinės problemos. Tačiau tam, kad aplinkos užterštumas taptų visuomenės pripažinta socialine problema, būtinas viešumas (Luhmann 1988; Beck 1992) ir adekvati informacija, kurią operatyviausiai perduoda visuomenės informavimo priemonės. Žiniasklaida yra vienas iš svarbiausių visuomenės informatorių ekologijos ir aplinkosaugos temomis. Kita vertus, moderniajame socialiniame gyvenime tai vienintelis šaltinis, leidžiantis pažinti toli už mūsų kasdieninės patirties ribų egzistuojantį socialinės veiklos pasaulį. Taigi, kad žmonės susirūpintų ekologine situacija, žiniasklaidos priemonių pakankamas dėmesys šiai sričiai yra būtina sąlyga. Straipsnyje nagrinėjama, kaip aplinkosaugos problemos yra vertinamos visuomenėje bei kaip Lietuvos visuomenės informavimo priemonės, konkrečiai kalbant, spauda, skleidžia aplinkosauginę informaciją ir šitaip konstruoja aplinkosauginių problemų suvokimą visuomenėje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Kristina Juraitė,
Arnas Zdanevičius,
Lyčių lygybės vertinimai ir Lietuvos viešoji nuomonė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 Nr. 3 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Auksė Balčytienė,
Kristina Juraitė,
Jolanta Reingardė,
Sėkmingos Europos komunikacijos link: studijų atradimai ir žiniasklaidos polikos rekomendacijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 23 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Auksė Balčytienė,
Kristina Juraitė,
Jolanta Reingardė,
Pratarmė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 23 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
