Straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus lietuvių kalbai būdingas kirčiuoto žodžio galo balsių /i/, /u/ trukmės variantiškumas. Kai kurie vilniečiai lietuviai šiuos balsius taria kaip ilgus ar pusilgius, nors rašto kalboje jie užrašomi trumpais.
Lietuvių kalbos standartizavimo ideologijoje tokie variantai charakterizuojami neigiamai, vadinami žodžio galo ilginimu ir socialiai stigmatizuojami kaip būdingi neišsilavinusiems, darbininkiškų profesijų, žemo socialinio statuso, slavų kalbų paveiktiems kalbėtojams.
Tyrimo tikslas – ištirti lietuvių vilniečių kirčiuotame žodžio gale vartojamų balsių trukmę ir nustatyti, su kokiomis socialinėmis kategorijomis koreliuoja didesnės trukmės variantai. Tyrimas atliktas kompiuterine garsų analizės programa analizuojant 800 kirčiuotame žodžio gale ištartų /i/, /u/ variantų, po lygiai atrinktų iš pokalbių su 40 skirtingo amžiaus, lyties, profesinės veiklos ir socialinio statuso vilniečių (40 x 2 = 800).
Analizė parodė, kad vilniečių lietuvių kalbinėje bendruomenėje kirčiuoto žodžio galo /i/, /u/ variantų trukmė susijusi su kategorinėmis socialinėmis reikšmėmis – vilniečių amžiumi, profesine veikla ir išsilavinimu. Nustatyta, kad ilgesni /i/, /u/ variantų vidurkiai statistiškai reikšmingu skirtumu būdingi vyresniems, aukštąjį išsilavinimą turintiems, pramonės ir gamybos srityse dirbantiems vilniečiams. Trumpesni variantai būdingesni jaunesnių (iki 50 m.), šiuolaikiška paslaugų veikla užsiimančių, aukštojo išsilavinimo neturinčių vilniečių grupėms. Vis dėlto žvelgiant į individualius kalbėtojų tarties duomenis matyti, kad visose amžiaus, profesinės veiklos, socialinio statuso ir išsilavinimo grupėse buvo informantų, kurie kirčiuotame žodžio gale vartoja /i/, /u/ variantus, ilgesnius nei 90 ms. Tai leidžia manyti, kad vilniečių balsių trukmę kirčiuotame žodžio gale veikia ne tik plačios socialinės kategorijos (amžius, profesinė veikla ir išsilavinimas), bet ir mikrosocialinės kategorijos ir galbūt su šiais variantais siejamos teigiamos socialinės reikšmės.