Kiek sakytinė kalba veikia pradinukų rašybą? Kiekybinis 1950–2021 m. rašybos tyrimas

Santrauka

Straipsnyje aprašomas kiekybinis 1–4 klasių moksleivių rašybos tyrimas. Jame analizuojama, kiek pradinukų rašybos variantiškumą veikia sakytinė kalba. Tyrimas lietuvių kalbos duomenimis tikrina kelias hipotezes: (1) pradiniais mokymo(si) rašyti etapais moksleiviai daugiausiai rašo pagal sakytinę kalbą, todėl pagrindinė jų rašybos variantiškumo priežastis – rašymas pagal sakytinę kalbą, (2) sakytinės kalbos įtaka mokytis rašyti tik pradedančių moksleivių rašybai didesnė, todėl jaunesniųjų pradinukų (pirmokų ir antrokų) rašyba dėl sakytinės kalbos varijuoja dažniau nei vyresniųjų (trečiokų ir ketvirtokų). Tyrimu taip pat tikrinama, (3) kiek pagrįsti viešojoje erdvėje dažni teiginiai, kad moksleivių raštingumas prastėja. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sakytinė kalba išties yra pagrindinė priežastis, kodėl mūsų pradinukų rašyba varijuoja. Paaiškėjo, kad stipresnė jos įtaka patiriama 1–2 klasėse. Vis dėlto šio tyrimo duomenys neleidžia teigti, kad dabartiniai pradinukai rašo prasčiau nei sovietmečiu – normų neatitinkančių žodžių vidurkis sovietmečio ir dabartinio laikotarpio pradinukų rašybos statistiškai reikšmingai neskiria.