Išsilavinęs, pasiturintis verslininkas ar su akcentu kalbantis turgaus prekeivis? Pasąmoningųjų nuostatų tyrimas rusų mokyklose
Articles
Ramunė Čičirkaitė
Lietuvių kalbos institutas
Publikuota 2016-12-06
https://doi.org/10.15388/TK.2016.17515
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

kalbos variantai
Vilniaus kalba
socialinė reikšmė
pasąmoningosios nuostatos
kalbėtojo vertinimo eksperimentas
sociolingvistika

Kaip cituoti

Čičirkaitė, R. . (2016). Išsilavinęs, pasiturintis verslininkas ar su akcentu kalbantis turgaus prekeivis? Pasąmoningųjų nuostatų tyrimas rusų mokyklose. Taikomoji Kalbotyra, 8, 292-319. https://doi.org/10.15388/TK.2016.17515

Santrauka

Straipsnyje pristatomas 2016 m. pavasarį Vilniaus mokyklose rusų dėstomąja kalba atliktas kalbėtojo vertinimo eksperimentas. Eksperimentu siekta išgauti pasąmoningąsias kalbines moksleivių nuostatas (vertinimus) ir nustatyti, ar tyrimo tikslais sąlygiškai išskirti keturi vilnietiško kalbėjimo stiliai yra atpažįstami rusų mokyklose ir su kokiomis socialinėmis reikšmėmis jie asocijuojami. 2014 m. pavasarį toks pat eksperimentas buvo atliekamas Vilniaus mokyklose lietuvių dėstomąja kalba. Jis patvirtino keltą hipotezę, kad esama aiškios vilnietiško kalbėjimo stilių hierarchijos, o stilius vieną nuo kito skiriantys kirčiuotoje pozicijoje vartojami nevienodos trukmės fonetinių kintamųjų /i/, /u/, /i + R/, /u + R/ variantai lietuvių kilmės moksleiviams yra socialiai reikšmingi ir funkcionuoja kaip socialinių žmonių tipų žymikliai, t. y. siejami su skirtingomis asmens savybėmis, profesijomis, tautine kalbėtojo kilme. 2016 m. eksperimentas grindžiamas prielaida, kad standartizavimo ideologijos kuriamos su slavų kilmės kalbėtojais asocijuojamos socialinės stigmos bus taip paveikusios rusų moksleivių pasąmoningąsias nuostatas, kad vilnietiško kalbėjimo stiliai jiems kels panašias asociacijas kaip ir lietuvių kilmės moksleiviams, kitaip tariant, stilius skiriantys fonetiniai variantai bus linkę nurodyti į tuos pačius kalbėtojų socialinius tipus.
Straipsnyje pristatomas tyrimas patvirtino keliamą hipotezę. Nustatyta, kad slavų kilmės vilniečių vartojamą Kam+GalSL stilių linkstama suvokti kaip atskleidžiantį slaviškąją tapatybę, tačiau nefunkcionuojantį kaip aukšto socialinio statuso ir didelės profesinės kompetencijos žymiklį. Taigi nors eksperimento dalyviai priklauso slavų etninei grupei, jų kalbinės nuostatos nėra lingvocentriškos: jie dalyvauja tame pačiame socialinių reikšmių lauke kaip ir lietuviai (slaviškai tarčiai apibūdinti renkasi reikšmes nelietuvis, ne toks išsilavinęs, ne tokį gerą darbą turintis), todėl gali būti, kad tokią pačią ideologinę schemą taiko pasąmoniniu lygmeniu vertindami slavų kilmės kalbėtojų (taigi ir savo pačių) kalbą. Į šio stiliaus socialinių reikšmių lauką jie taip pat įtraukia kitoniškumą, prastus komunikacinius gebėjimus, žemą socialinį statusą ir darbininkiškas profesijas nurodančias reikšmes.
Vilniečiams lietuviams būdingas kirčiuotų /i/, /u/, /i + R/, /u + R/ trukmės variantiškumas rusų vilniečių kalbinėje bendruomenėje, regis, įgauna nevienodą vertę. Iš tarmės kildinamais fonetiniais variantais išsiskiriantis Kam stilius rusų moksleivių yra suvokiamas kaip esantis žemesnės socialinės vertės palyginti su Kam+GalLT ir Neu stiliais, kuriems būdingi standartizavimo ideologijos stipriai stigmatizuojami ir tipiškomis Vilniaus kalbos ypatybėmis vadinami fonetiniai variantai. Kam+GalLT ir Neu stiliai asocijuojami su aukšto socialinio statuso, didelių pajamų, vadovaujamų pareigų ir didelės profesinės kompetencijos kalbėtojų socialiniu tipu, tik skirtingais jo potipiais, o štai Kam stiliaus reprezentantai charakterizuojami kaip provincialūs, žemesnio statuso, darbininkiškų profesijų ir aptarnavimo/paslaugų srities atstovai.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.