Straipsnyje pristatoma Michailo Epšteino eseizmo teorija, kurioje iškeliama visų kultūros sričių eseizacijos idėja. Michailas Epšteinas (Михаúл Наýмович Эпштéйн, g. 1950) – literatūrologas, filosofas, kultūrologas ir eseistas, kultūros teorijos ir rusų literatūros profesorius Emory universitete JAV bei Daramo (Durham) universitete Didžiojoje Britanijoje. Epšteinas kalba apie XX a. kultūroje vykstantį integralų procesą – tai yra eseistinio mąstymo paplitimą kitose meno rūšyse ir žanruose. Manytina, kad šis procesas tęsiasi ir XXI amžiaus kultūroje. Epšteinas aptaria esė žanro ypatumus ir kartu eseistinio mąstymo sklaidą kituose žanruose ir apskritai įvairiose kultūros formose, taip kurdamas eseizmo, kaip vientiso kultūrinio fenomeno, teoriją. Nėra apsiribojama esė žanrine forma. Siekiant parodyti praktinį šios teorijos pritaikymą literatūros tyrinėjimuose, kartu analizuojama Leonardo Gutausko romano Vilko dantų karoliai pirmoji knyga (1990). Siūloma šį romaną vadinti eseistiniu romanu arba esė rinkiniu. Daugelio literatūros kritikų šis romanas įvardijamas kaip neatitinkantis nusistovėjusių žanro reikalavimų. Šio straipsnio autorė įžvelgia šiame romane būtent eseistinio mąstymo dominavimą.