Straipsnyje nagrinėjamos Fiodoro Dostojevskio etinės pažiūros – pirmiausia jo teiginio „kiekvienas iš mūsų dėl visko kaltas prieš visus, o aš labiau už visus“ – klausiant, ką jos reiškia mūsų svarstymams apie politiškumą. Jame dėmesys sutelkiamas į du susijusius klausimus. Pirma, Emmanuelio Levino filosofinė Dostojevskio „aš labiau už visus“ interpretacija yra priešinama Sigmundo Freudo interpretacijai, anot kurios, Dostojevskio dėmesys kaltės temai buvo jo neurotiško ketinimo nužudyti savo tėvą pasekmė. Šį Freudo teiginį paneigė Dostojevskio bibliografai. Norint suprasti teiginio „aš labiau už visus“ reikšmę, aptariamas jo semantinis-naratyvinis kontekstas romane Broliai Karamazovai. Antra, straipsnyje nagrinėjama Dostojevskio atpirkimo etikos reikšmė politinės teorijos diskusijoms apie politiškumą. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja mažiausiai trys politiškumo teorizavimo tradicijos – klasikinė-aristoteliška, šmitiška ir liberali, – straipsnyje klausiama, kaip Dostojevskio atpirkimo etika gali būti pozicionuojama šių konceptualizavimų atžvilgiu ir kurį iš jų ji gali labiausiai praturtinti.