Straipsnyje aptariamas Amerikos lietuvių sociologo Vytauto Kavolio požiūris į jo plačiai taikytos ir propaguotos tekstų analizės pobūdį. Įrodinėjama, kad plačiai priimta subjektyvistinė Kavolio tyrimų interpretacija neatitinka paties mokslininko pozicijos. Visai kitokias – objektyvistines – Kavolio nuostatas pirmiausia liudija jo plėtojama teksto ir prasmės ontologija. Pastarojoje tekstas ir jo branduolį sudarančios prasmės laikomos savaimine, nuo interpretatorių nepriklausoma tikrove. Taip pat straipsnyje teigiama, kad objektyvistinei Kavolio pozicijai tekstų analizės srityje neprieštarauja nei, kaip būtų galima manyti, mokslininko metodologinis pliuralizmas, nei pritarimas idėjai apie vertybinį tyrimo problemų pasirinkimo sąlygotumą. Aptariamas ir Kavolio santykis su hermeneutiniu metodu. Tvirtinama, jog analizuodamas tekstus sociologas nesinaudoja šiuo populiariu metodu. Vietoj jo jis renkasi kitus: froidistinį, egzistencialistinį, struktūralistinį, poststruktūralistinį ir struktūrinį-funkcinį aiškinimo būdą.