Liaudies leksikografija. Pagrindiniai naiviosios eksplikacijos ypatumai
Lingvistikos tyrimai
Lina Vizgirdė
Vytautas Magnus University
https://orcid.org/0000-0001-6913-7089
Publikuota 2019-04-23
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.35.40.08
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

metakalbinė veikla
liaudies leksikografija
naivioji eksplikacija

Kaip cituoti

Vizgirdė, L. (2019) “Liaudies leksikografija. Pagrindiniai naiviosios eksplikacijos ypatumai”, Respectus Philologicus, 35(40), pp. 121–134. doi:10.15388/RESPECTUS.2019.35.40.08.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Kartu su popierine, tradicine leksikografija, teikiančia tikslią informaciją apie žodį, internetinėje erdvėje vystosi liaudies leksikografija. Tai šiuolaikinės kalbinės kultūros fenomenas, taikomasis metakalbinės veiklos rezultatas ir viena iš svarbiausių „naiviosios“ lingvistikos apraiškų. Internetiniai, liaudies leksikografų kurti slengo žodynai tampa svarbia tyrimų erdve ir dosniu informacijos šaltiniu tradiciniam leksikografui. Šie žodynai padeda atrasti naujausius slengo vienetus, stebėti, kaip jie vartojami šiuolaikiniuose kontekstuose, analizuoti gyvą kalbinės kūrybos procesą. Bendriausiu požiūriu šie kūriniai greičiau priskiriami prie enciklopedinių žodynų, kadangi jų straipsnių aprašymo vienetais dažniau tampa atskiros realijos, sąvokos, leksinės reikšmės, o ne gramatinės formos. Tokio enciklopedinio aprašymo dėka mėgėjiški žodynai kuria „daugiamatį žodžio atvaizdą“ įtraukdami savo skaitovą į lingvistinę intrigą. Straipsnyje bandoma apžvelgti pagrindines vieno ryškiausių lietuvių „liaudies leksikografijos“ pavyzdžių – „Jaunimo žodyno“ – ypatybes ir išnagrinėti apibrėžimo srities (tiksliau, naiviosios eksplikacijos) ypatumus.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>