Straipsnio tikslas yra analitinė socialinio mobilumo posocialistinėse šalyse tyrimų apžvalga. Pirmame skirsnyje pristatomos socialinio mobilumo sąvokos ir tyrimų kryptys, aprašomi skirtingais socialinės struktūros modeliais grįsti socialinio mobilumo matavimo būdai. Antrame skirsnyje nušviečiami socialistinio laikotarpio socialinio mobilumo tyrimų bruožai. Toliau socialinio mobilumo tyrimai grupuojami pagal naudojamus klasinius ir neklasinius socialinės struktūros modelius. Trečiame skirsnyje analizuojami tarpklasinio socialinio mobilumo tyrimai, pabrėžiant juose naudojamas klasių schemas bei absoliutaus ir santykinio socialinio mobilumo skyrimo reikalingumą. Ketvirtoje straipsnio dalyje pristatomi tyrimai, besiremiantys statuso pasiekimo modeliu, išryškinant šių tyrimų metodologijos ypatumus ir jų ribotumus. Rečiau pasitaikančios socialinio mobilumo rūšies – subjektyvaus socialinio mobilumo – tyrimai aprašomi penktame skirsnyje. Paskutinėje straipsnio dalyje apžvelgiama socialinio mobilumo tyrimų situacija Lietuvoje, pristatomi socialinio mobilumo tyrimai socialistinėje ir posocialistinėje Lietuvoje.