Straipsnyje pristatomi tyrimai, atlikti vykdant projektą Bibliotheca Lituana: atminties institucijų rinkiniai, aptariami atminties institucijos ir rinkinio terminai, naujos bibliotekų ir kitų atminties institucijų istorijos tyrimų perspektyvos. Šiuolaikiniame etape jos apima ne tik minėtų institucijų veiklą ir fondus, bet ir plačiai suprantamą informacinę infrastruktūrą. Dar nagrinėjamos archyvinių šaltinių publikavimo problemos. Nustatyta, kad senųjų katalogų, inventorių, knygų sąrašų tyrimams ir publikavimui skiriama nepakankamai dėmesio. Kita vertus, nėra vieningos metodikos, skirtos minėtų šaltinių publikavimui. Daroma išvada, kad panaudojant naujas tyrimų paradigmas ir tarpdalykinę prieigą, istoriografinės minties kaitą archyvistikoje, bibliotekininkystėje ir muziejininkystėje, Lietuvoje galima pradėti sisteminius bibliotekų ir kitų informacijos įstaigų tyrimus. Jų rezultatai gultų į tęstinio leidinio Bibliotheca Lituana puslapius.