Olgos Tokarczuk romaną Bėgūnai sudaro 116 įvairių žanrų fragmentų, pasakojančių skirtingas istorijas. Iki šiol nėra tyrinėta, kokiu būdu kūrinio pasakojimai yra susiję, todėl šiame straipsnyje siekiama atskleisti visuminį romano semantinį universumą ir poetinę fragmentiškumo motyvaciją. Šiai užduočiai atlikti pasitelkiama struktūralistinė analizė: Algirdo Juliaus Greimo semiotika bei Claudeʼo Lévi-Strausso mitų tyrimo metodologija. Keliama prielaida, kad Tokarczuk kūrinio sąranga yra artima mito struktūrai. Norint ją atskleisti, lyginami skirtingi romano pasakojimai ir mėginama paaiškinti, kokiu būdu jie tarpusavyje susiję. Bėgūnai pasirodo kaip savotiškas šiuolaikinis mitas, kuriame sprendžiama moderniam žmogui kylanti problema, apimanti individo autonomijos ir jo priklausymo didesnei visumai – šeimai, visuomenei, Dievui – klausimą.