Straipsnyje pristatoma XX a. tarpukariu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizuotų vaikų literatūros konkursų bei jų laureatų kūrybos recepcija lietuvių vaikų žurnaluose. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokį vaidmenį atliko tarpukario Lietuvoje leisti vaikų žurnalai įtvirtinant vaikų literatūros kūriniams teiktų premijų tradiciją bei stiprinant vaikų rašytojų statusą. Straipsnyje analizuojama, kaip konkursą ir jų nugalėtojus vertino skirtingi vaikų žurnalai, kokie institucijų ir adresato komunikacijos modeliai buvo kuriami bei kas lėmė jų pasirinkimą. Vaikų žurnalų pozicija organizuojamų konkursų ir premijuotų kūrinių bei jų autorių atžvilgiu vertinama analizuojant kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Straipsnyje naudojamasi literatūros sociologijos teorinėmis prieigomis (Pierre’o Bourdieu), institucinės (Deniso McQuailo) ir naratyvinės komunikacijos (Seymouro Benjamino Chatmano) schemomis, specifiniais vaikų literatūros teoriniais aspektais (Emer O’Sullivan). Raudonojo Kryžiaus premijos už vaikų literatūros kūrinius buvo teikiamos ir Latvijoje, todėl straipsnyje pristatoma Lietuvoje vykusių konkursų ir jų laureatų kūrybos recepcija Latvijos periodikoje.