[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Perteklinis alkoholinių gėrimų vartojimas yra labai opi Lietuvos visuomenės problema. Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjungos komisija pateikia duomenų, kurie kelia labai didelį susirūpinimą – Lietuva yra daugiausia alkoholio vartojanti šalis. Vyriausybė priėmė įstatymo pataisas, nuo 2018 m. ir 2020 m. apribojančias prekybos alkoholiu laiką, amžių ir reklamą. Šis reguliavimas liečia visus gyventojus, neatsižvelgiant į alkoholio vartojimo elgseną. Siekiant veiksmingos alkoholio vartojimo politikos, būtina ištirti alkoholio vartojimo įpročius, aplinką ir priežastis.
Šiame straipsnyje pristatomi 2016 m. gruodžio mėnesio Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkų ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovų atlikto tyrimo rezultatai. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti alkoholinių gėrimų vartotojų grupes ir jų alkoholio vartojimo elgseną. Pateikiamos įžvalgos apie tris alkoholio vartojimo aspektus: 1) alkoholio vartojimo kiekį ir dažnumą; 2) vartojimo įpročius ir aplinką bei 3) vartojimo priežastis. Atliktas tyrimas – nuolatinės alkoholio vartojimo stebėsenos modeliui sukurti skirto tyrimo pirmo etapo rezultatas. Straipsnyje gautos išvados lyginamos su kitų institucijų naujausių tyrimų rezultatais. Tyrimas parodė, kad gyventojų apklausos yra tinkamas metodas gėrimo įpročiams ir aplinkai bei motyvams atskleisti, bet juo remiantis negalima adekvačiai vertinti suvartojamo alkoholio kiekio. Nagrinėjant gyventojų alkoholio vartojimo dažnumą, matomas didelis pasiskirstymo netolygumas. Tyrimas atskleidė, kad pusė vartojančiųjų išgeria mažiau negu ketvirtadalį (23 proc.) viso alkoholio kiekio, o 10 proc. gausiausiai vartojančių alkoholį apklaustųjų išgeria daugiau negu trečdalį (37 proc.) viso alkoholio kiekio. Keturių išskirtų grupių vartojimo įpročiai ir aplinka skiriasi, tačiau daugiausia alkoholio išgeriama uždaroje namų aplinkoje su artimaisiais, draugais, giminėmis ir bendradarbiais, t. y. dominuoja buitinis alkoholio vartojimo būdas.