Kodėl semiotikai myli Vaižgantą, arba Nesibaigiantys metodo išbandymai
Straipsniai
Loreta Mačianskaitė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publikuota 2021-11-03
https://doi.org/10.15388/Semiotika.2021.11
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Vaižgantas
Greimas
semiotika
parabolė
mitas

Kaip cituoti

Mačianskaitė L. (2021). Kodėl semiotikai myli Vaižgantą, arba Nesibaigiantys metodo išbandymai. Semiotika, 16, 131-163. https://doi.org/10.15388/Semiotika.2021.11

Santrauka

 Tyrimą inspiravo Algirdo Juliaus Greimo, Juozo Tumo-Vaižganto ir Kęstučio Nastopkos jubiliejinės sukaktys, skatinusios apmąstyti santykių su tradicija klausimą, matant jį iš kelių perspektyvų: biografinių-kultūrinių sąsajų, klasikinės literatūros recepcijos ir lietuviškos semiotikos istorijos. Straipsnyje apžvelgiamas semiotikų įdirbis vaižgantistikoje, siekiama reprezentatyviausiuose pavyzdžiuose įžvelgti lietuviškos semiotinės tradicijos kaitos trajektoriją. Taip pat pateikiama nauja Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ interpretacija, ieškanti veikėjų pasirinkimo motyvacijos mitologinių priežasčių ir atsiremianti į Perkūno–Velnio–Laumės archisiužetą. Hierogamijos (dangiškųjų vestuvių) izotopijos ir biblinių plotmių sampyna leidžia šią apysaką interpretuoti kaip Išėjimo mito variaciją. Sprendžiant Vaižganto semiotinio originalumo klausimą, atveriama parabolinio diskurso problematika.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.