Kairiarankiams nuolat tenka susidurti su stigmomis ir prieštaringais požiūriais į save, be to, nuostatos apie šią žmonių grupę visada būna susijusios su konkrečios visuomenės galios santykiais ir tradicijomis. Todėl šio tyrimo tikslas – aptarti kairiarankių permokymą, kaip tai buvo daroma sovietinėje švietimo sistemoje. Politinės galios įtaka žmogaus kūno ir proto sąveikai yra dažnai nagrinėjama problema tyrimuose apie „naujojo sovietinio žmogaus“ kūrimą. Kairiarankių vaikų mokymas Sovietų Sąjungoje yra puikus iliuzinių totalitarinės valdžios siekių pakeisti žmogaus prigimtį pavyzdys – sovietiniame švietime nebuvo nei atskiros prieigos, nei konkrečių pedagoginių strategijų ugdant kairiarankius vaikus. Sovietinis mokslas buvo grindžiamas antropologiniu žmogaus, kaip tabula rasa, supratimu, leidžiančiu paaiškinti sovietinės pedagogikos visagalybę, ir nepajudinamu įsitikinimu, kad iš kiekvieno vaiko galima išugdyti tikrą socialistinės visuomenės narį. Šis tyrimas supažindina su sovietinėje Latvijoje vykusiu kairiarankių vaikų kūno ir proto disciplinavimu pasitelkiant pedagogines priemones