Nuo tautų draugystės ir socialistinės demokratijos koncepcijos iki daugiakultūriškumo atsiradimo: Latvijos kelias (1991–2004)

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos daugiakultūriškumo ir demokratijos sąvokos Latvijos švietimo kontekste ir pateikiama trumpa istorinė šių idėjų atsiradimo ir raidos apžvalga. Daugiakultūriškumo tyrimai posovietinėse šalyse ypač reikšmingi ir aktualūs dėl gilių permainų, kurias šios tautos patyrė žlugus Sovietų Sąjungai. Pereidamos nuo „socialistinio gyvenimo būdo“ prie tautinės valstybės, posovietinės visuomenės susidūrė su unikaliais kultūrinės integracijos iššūkiais. Autoriai pabrėžia, kad, norint suprasti šiuolaikinius požiūrius į daugiakultūriškumą ir jo įgyvendinimo iššūkius posovietinėje erdvėje, svarbu tirti praeitį, taip pat socialistinį demokratijos modelį ir sovietinę „tautų draugystės“ koncepciją.
Daugiakultūriškumas straipsnyje nagrinėjamas kaip mokslinė sąvoka, kaip diskursas apie kultūrų skirtumus ir kaip integracijos politika bei strategija, skirta tarpetniniams santykiams valdyti. Taip pat tiriami Latvijos švietimo sistemos pokyčiai, kuriuos lėmė skirtingi politiniai režimai. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbos ir etninės priklausomybės vaidmeniui švietimo politikoje bei šių veiksnių įtakai socialiniams ir kultūriniams procesams.