Profesinio tobulinimo vertinimas Lietuvos švietime: problemos ir perspektyvos
PEDAGOGŲ RENGIMO TOBULINIMO INOVACIJOS
Vilija Targamadzė
Aras Viligaila Vėbra
Publikuota 2008-01-01
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2008.20.7520

Reikšminiai žodžiai

bendrojo lavinimo mokykla
profesinis tobulinimas
profesinio tobulinimo vertinimas
akreditacija
kvalifikacijos tobulinimas
atestacija

Kaip cituoti

Targamadzė V. ir Vėbra A. V. (2008) „Profesinio tobulinimo vertinimas Lietuvos švietime: problemos ir perspektyvos“, Acta Paedagogica Vilnensia, 20, p. 102-114. doi: 10.15388/ActPaed.2008.20.7520.

Santrauka

Professor, habil. Doctor
Social Science (Educology)
Vilnius University
Universiteto str. 3, LTLT-01513 Vilnius, Lithuania
Tel. (+370 5) 268 70 01
E-mail: infor@cr.vu.lt

Bachelor of Arts, cum laude
Master of Education
Klaipeda College
Dariaus ir Girėno str. 8, LTLT-92255 Klaipėda, Lithuania
E-mail: arasvebra@yahoo.com


Lietuvos švietimo koncepcija (1992) pabrėžia kokybės veiksnį. Siekiant kokybės, reikia, kad mokytojai mokytųsi nuolat. Ilgalaikė Valstybinė švietimo strategija 2003–2012 m. (2003) tai patvirtina.
Šiame darbe stengtasi keliais aspektais apibendrinti profesinio tobulinimo vertinimo vyksmą. Palyginti vertinimo sistema ir teoriniai modeliai, apžvelgti moksliniai šaltiniai ir diskusijos ir tai, kaip jie pritaikomi Lietuvoje. Imti interviu su ekspertais ir focus grupėmis siekiant nustatyti profesinio tobulinimo vertinimo apimtį, našumą ir galimas tobulinimo kryptis.
Kol atestuojant bus „įskaitomi“ tik lankyti renginiai, tol jų poveikis moksleivių pasiekimams bus nerealus, profesinio tobulinimo ir geresnio mokymo koreliacija bus iš dalies atsitiktinė. Profesinio tobulinimo vertinimas netikslus dėl to, kad nediferencijuojami rezultatai ir tam abejingi respondentai. Išorinių ekspertų vertinimas mokslininkų traktuojamas kaip nepakankamas vertinimo būdas.
Užsienyje pripažinti modeliai (aprašyti edukologų Fullan, Hargreaves ir Guskey) kol kas netaikomi, nors tam sukurtos prielaidos. Jau Tautinės mokyklos koncepcijoje (1989) nurodyta, jog profesinio tobulinimo renginiai turi būti vertinami. Tačiau tuo metu nebuvo aiškios metodikos, kaip tai padaryti. Dabar metodikos žinomos, belieka pasinaudoti teoriniu pagrindu, teisine baze ir administracinėmis priemonėmis bei lėšomis, reikalingomis, kad į vertinimus būtų atsižvelgta ir planuojama. Šis tyrimas atskleidžia, kad nestinga ir vienintelio (svarbiausio) elemento – pedagogų bei rengėjų geros valios.

Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.