TAI, KAS MAŽA, YRA GRAŽU: KNYGŲ INDUSTRIJOS VAIDMUO MAŽOSIOSE EUROPOS ŠALYSE
Knygų leidyba
MIHA KOVAČ
Publikuota 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v54i0.3571
PDF

Kaip cituoti

KOVAČM. (2010) „TAI, KAS MAŽA, YRA GRAŽU: KNYGŲ INDUSTRIJOS VAIDMUO MAŽOSIOSE EUROPOS ŠALYSE“, Knygotyra, 540, p. 279-290. doi: 10.15388/kn.v54i0.3571.

Santrauka

Department of Library and Information Science.
University of Ljubljana,
Akerčeva 2, 1000 Ljubljana, Slovenia
E-mail: miha.kovac@siol.net


Šiame straipsnyje aptariami keturi Vakarų pasaulio knygos istoriniai ir kultūriniai bruožai. Jie skirtingai veikė mažų ir didelių kalbų bendrijas ir vis dar daro įtaką šiuolaikinei knygos kultūrai. Todėl Europoje apie juos reikia kalbėti atsižvelgiant į skirtumus. Prie šių bruožų priklauso:
1. Spaudos išradimas, atlikęs svarbų vaidmenį formuojant Europos nacionalines bendrijas. Spauda vis dar lemia knygos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje.
2. XX a. pabaigoje anglų kalba pradėjo dominuoti verslo ir mokslo komunikacijoje. Dėl šio proceso anglų saksų knygos pramonė įsivyravo pasaulyje ir todėl padarė didelį poveikį mažesnių kalbų bendrijoms Rytų Europoje.
3. Šiuolaikinė knygų leidyba ir šiuolaikinė knyga kaip medija yra balta dėmė dabartiniuose žiniasklaidos tyrimuose.
4. Nepaisydama skaitmeninės revoliucijos spausdintinė kodekso formos knyga lieka naudingiausiu įrankiu saugant sudėtingus žmogaus proto produktus rašytine forma.
Straipsnis rodo, kaip XV ir XVI amžiuose spaudos išradimo procesas padėjo kurtis bendrinėms kalboms, ir kalbantieji tomis kalbomis ėmė įsivaizduoti priklausą nacionalinėms bendrijoms, turinčioms bendrą kultūrą, kalbą ir komunikacijos sistemą. Tačiau šios didžiulės permainos rezultatai buvo skirtingi sąlyginai didelėms vienalytėms bendruomenėms, turinčioms senas valstybingumo tradicijas, kaip antai Anglijai, Ispanijai, Prancūzijai, ir mažų kalbų bendrijoms, pavyzdžiui, Latvijai, Estijai, Slovėnijai bei Kroatijai, kurios nepajėgė sukurti stabilių nacionalinių valstybių iki XX a. Per ilgą istorinį laikotarpį šios mažų kalbų bendrijos priklausė skirtingoms daugiakalbėms imperijoms. Jų sudėtyje jos dažnai patirdavo stiprius asimiliacijos procesus. Todėl knygos, išspausdintos tų mažų bendrijų kalbomis, tapo jų kultūrinės ir nacionalinės tapatybės tvirtovėmis. Straipsnyje aiškinama, kodėl ir kaip šie istorijos pokyčiai vis dar lemia knygos vaidmenį mažų kalbų bendrijose.
Straipsnyje atskleidžiamos šiuolaikinės leidybos tyrimų trūkumo medijų studijose per visą antrąją XX a. pusę priežastys. Taip pat parodoma, kad tokius tyrimus pagaliau paskatino tai, kad akademinė bendruomenė suvokė knygos vaidmens silpnėjimą paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje. Straipsnio pabaigoje pabrėžiamas šiuolaikinio knygos verslo dvilypumas: viena vertus, niekada nežinojome apie knygos verslą tiek daug, kiek žinome šiandien; antra vertus, knygos verslas patiria milžinišką socialinį, kultūrinį ir finansinį spaudimą. Daroma išvada, kad dėl to, jog skaitmeninės knygos gamintojai nesugeba sukurti gyvybingo verslo modelio, ji negali išspręsti šiuolaikinės knygų industrijos problemų, tampa jų sudedamąja dalimi. Dėl to, kad skaitmeninės knygos rinka yra nedidelė, ir dėl ypatingų istorinių priežasčių, analizuojamų straipsnyje, šis spaudimas turi didesnį poveikį mažųjų kalbų bendrijoms negu didžiųjų.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.