ATMINTIES INSTITUCIJOS: SAUGYKLOS, TEATRAI, LOBYNAI AR DUOMENŲ BAZĖS?
Straipsniai
ZINAIDA MANŽUCH
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v51i0.7894
PDF

Reikšminiai žodžiai

atminties komunikacija
atminties institucijos
kultūros paveldas
archyvai
bibliotekos
muziejai

Kaip cituoti

MANŽUCH Z. (2015) „ATMINTIES INSTITUCIJOS: SAUGYKLOS, TEATRAI, LOBYNAI AR DUOMENŲ BAZĖS?“, Knygotyra, 510, p. 126-147. doi: 10.15388/kn.v51i0.7894.

Santrauka

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas,
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva
El. paštas: zinaida.manzuch@mb.vu.lt

Archyvai, bibliotekos ir muziejai atsidūrė spaudos ir skaitmeninių komunikacijos kultūrų sandūroje, kas paskatino teoretikus ir praktikus kurti šių institucijų ateities veiklos vizijas ir scenarijus. Tačiau samprotavimai apie jų ateitį bei atminties komunikacijos strategijas dažnai stokoja teorinio pagrindimo. Straipsnyje siekiama apibūdinti ir kritiškai įvertinti atminties komunikacijos paradigmas, kurios lemia tam tikrų kultūros paveldo sklaidos strategijų pasirinkimą šiuolaikiniuose archyvuose, bibliotekose ir muziejuose, jų ištakas ir ateities perspektyvas. Atminties ir kultūros paveldo sampratų analizė leido padaryti išvadą, kad atminties komunikacija minėtose institucijose apima du matmenis: socialinį, kuris siejasi su kultūros paveldo rinkinių kontekstualizavimu atsižvelgiant į visuomenės dabarties poreikius bei interesus, ir naratyvinį, kuris atskirus simbolius ir idėjas susieja į prasmingą visumą. Pasitelkiant atminties meno istorinės raidos tyrinėjimus išskiriamos dvi atminties komunikacijos paradigmos: atmintis-kompiuteris ir atmintis-teatras. Daroma išvada, kad šios paradigmos ignoruoja socialinį atminties komunikacijos matmenį. Straipsnyje siūloma nauja integralios atminties komunikacijos paradigma, kuri apimtų socialinį ir naratyvinį atminties komunikacijos lygmenis.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.