SKAITMENINIMAS – NE TIK ATVAIZDŲ GAMYBA
Straipsniai
ZDENĚK UHLÍŘ
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v51i0.7895
PDF

Reikšminiai žodžiai

...

Kaip cituoti

UHLÍŘ Z. (2015) „SKAITMENINIMAS – NE TIK ATVAIZDŲ GAMYBA“, Knygotyra, 510, p. 148-162. doi: 10.15388/kn.v51i0.7895.

Santrauka

National Library of the Czech Republic
Klementinum 190, 110 00 Praha 1
E-mail: Zdenek.Uhlir@nkp.cz

Autorius straipsnyje aptaria senųjų istorinių dokumentų, tokių kaip viduramžių ir naujųjų amžių pradžios rankraščių, inkunabulų (knygų, išleistų iki 1500 m.), senųjų spausdintų knygų (iki 1800 m.), istorinių žemėlapių, jei reikia, archyvinių knygų, dokumentų ir pan. skaitmeninimą. Svarbiausia mintis, kad skaitmeninimas – ne tik atvaizdų gamyba, t. y. archyvavimui ir reprezentavimui nepakanka pagaminti istorinio dokumento atvaizdą. Reikia jį papildyti kitais duomenimis, t. y. metaduomenimis, taip, kad būtų galima perteikti visą informaciją apie istorinį dokumentą, suteikti prieigą prie jos, nes skaitmeninimas – tai ne paprasta techninė veikla, o pasaulinė istorinių dokumentų sklaida. Pagrindinį skaitmeninimo tikslą padeda pasiekti trys teoriniai pagrindimai ir techninės sąlygos: pirma, reikia atskirti duomenis nuo programinės įrangos; antra, standartizuoti duomenis; trečia, įrankiai ir sistemos turi tarpusavyje derintis. Taigi skaitmeninimas – tai perkėlimas iš spausdintų dokumentų tradicinės informacinės, komunikacinės ir žinių aplinkos į virtualią erdvę. Toks perkėlimas humanitariniuose moksluose taip pat reiškia paradigmos pokytį. Humanitarinių mokslų, ypač istorijos ir filologijos, paradigmos pokyčiai matomi įvairiose vietose ir vyksta įvairiomis formomis. Skaitmeninant istorinius dokumetus, keturi iš jų yra svarbiausi. Pirmiausia, tai kodikologijos transformacija iš vadinamosios knygos archeologijos į kiekybinę kodikologiją kultūros istorijos prasme; antra, nauja turinio tipų ir/ar turinio lygių koncepcija, išreikšta IFLA dokumente Funkciniai bibliografinio įrašo reikalavimai (sutrumpintai FRBR); trečia, takaus teksto koncepcija, prieštaraujanti ankstesnėms archetipo koncepcijoms, „Urtext“ ir vadinamajai tiksliausiai formuluotei; ketvirta, daugybinių versijų idėja, kuri buvo populiari pastaruosius dvidešimt metų.
Toliau autorius supažindina su Čekijos nacionalinės bibliotekos iniciatyva – skaitmenine biblioteka Manuscriptorium. Šiandien tai viena didžiausių pasaulyje skaitmeninių bibliotekų, pristatanti senuosius istorinius dokumentus. Ją sudaro skaitmeninių dokumentų kūrimas ir jų integravimas į įvairius kitus išteklius, naudojančius skirtingus duomenis ir metaduomenų standartus. Manuscriptoriumo širdis – katalogo įrašų, suderintų su MASTER standartu, duomenų bazė. Kai partneriai naudoja kitus metaduomenų formatus, jie konvertuojami į MASTER taip, kad, viena vertus, egzistuotų heterogeniška terpė, o antra vertus, būtų kuriamas homogeniškas centrinis katalogas. Paprastas aprašomasis MASTER standartas šiai skaitmeninei bibliotekai buvo papildytas struktūriniais metaduomenimis, reprezentuojančiais originalaus dokumento struktūrą, ir techniniais duomenimis, aprašančiais skaitmeninimo procesą. Išplėstinis MASTER leidžia jungti individualius analitinius objektus/vaizdus/puslapius į vientisą dokumentą/virtualią knygą. Naudodamas METS standartą, vientisas dokumentas leidžia pirmiausia sujungti kelis katalogo įrašus, reprezentuojančius tą patį dokumentą, antra, sujungti visus tekstus ir koreliuoti juos skaitmeniniais atvaizdais, trečia, sukurti išsklaidytą dokumentą su sąsajomis į nutolusius atvaizdus. Tokiu būdu Manuscriptoriumo skaitmeninė biblioteka gali būti iš tikrųjų išsklaidoma bet kur virtualioje erdvėje. Šiuo metu ketinama šiai skaitmeninei bibliotekai pradėti taikyti kompiuterinės lingvistikos įrankius ir ontologijas, tačiau tai jau ateities uždaviniai.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.