Optimalus vidinės miego arterijos endarterektomijos laikas sergant insultu ir didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenoze
-
Auksė Meškauskienė
Egidijus Barkauskas
Artūras Mackevičius
Publikuota 2006-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2006.1.2282
PDF

Kaip cituoti

1.
Meškauskienė A, Barkauskas E, Mackevičius A. Optimalus vidinės miego arterijos endarterektomijos laikas sergant insultu ir didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenoze. LS [Prieiga per internetą]. 2006 m.sausio1 d. [žiūrėta 2021 m.lapkričio29 d.];4(1):0-. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2282

Santrauka

Optimalus vidinės miego arterijos endarterektomijos laikas sergant smegenų insultu ir didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenoze

Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Artūras Mackevičius
Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos
Neuroangiochirurgijos centras,
Šiltnamių g. 26, LT-04130 Vilnius
El paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com

Įvadas / tikslas

Miego arterijos endarterektomija yra veiksmingas gydymo būdas, padedantis išvengti insulto esant didelio laipsnio simptominei miego arterijos stenozei. Ankstyva, tuoj po insulto atlikta endarterektomija sukelia daug komplikacijų, todėl dauguma chirurgų siūlo operaciją atidėti 4–6 savaitėms. Tačiau operacijos atidėjimas didina insulto pasikartojimo riziką. Naujausios literatūros duomenimis, per 30 dienų nuo insulto pradžios atlikta endarterektomija nedidina komplikacijų skaičiaus, tačiau nėra vienodos nuomonės dėl tikslaus operacijos laiko. Darbo tikslas – nustatyti operacijos riziką ligoniams, kurie serga smegenų insultu ir didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenoze, atsižvelgiant į atliekamos endarterektomijos laiką.

Ligoniai ir metodai

Į analizę įtraukti duomenys 243 ligonių (192 vyrų ir 51 moters, amžiaus vidurkis 65,4 metų), kurie sirgo išeminiu insultu ir jiems buvo operuota simptominė didelio laipsnio miego arterijos stenozė. Iki operacijos visų analizuotų ligonių neurologinė simptomatika buvo stabili arba gerėjanti. Atsižvelgdami į laiko trukmę nuo ligos pradžios iki operacijos, ligonius suskirstėme į keturias grupes: I grupę (n = 59) sudarė operuotieji pirmą savaitę, II grupę (n = 61) – antrą savaitę, III grupę (n = 67) trečią ar ketvirtą savaitę, IV grupę (n = 56) – po keturių savaičių nuo ligos pradžios.

Rezultatai

Po operacijos komplikacijų buvo 14 (5,6%) ligonių, pusei iš jų įvyko insultas ir tiek pat ligonių mirė. Komplikacijų pasireiškė 5 ir 59 (8,5%) pirmos grupės ligonių, 4 iš 61 (6,5%) – antros, 1 iš 67 (1,5%) – trečios ir 4 iš 56 (7,2%) – ketvirtos. Mažiausia komplikacijų ištiko ligonius, kuriems endarterektomija daryta trečią ar ketvirtą ligos savaitę, nors komplikacijų skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas.

Išvados

Mirties ir operacinio insulto rizika ligoniams, sergantiems insultu ir didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenoze, tiesiogiai nepriklausė nuo endarterektomijos laiko, tačiau mažiausiai komplikacijų ištiko ligonius, operuotus trečią ar ketvirtą savaitę nuo insulto pradžios.

Reikšminiai žodžiai: insultas, miego arterijos endarterektomija, laikas, operacinė rizika

The optimal timing of carotid endarterectomy in patients with stroke and severe carotid artery stenosis

Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Artūras Mackevičius
Vilnius University, Clinics of Neurology and Neurosurgery,
Center of Neuroangiosurgery,
Šiltnamių str. 26, LT-04130 Vilnius, Lithuania
E-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com

Background / objective

Carotid endarterectomy is highly effective in preventing stroke in patients with recentl symptomatic severe stenosis. Some studies showed early carotid endarterectomy to carry a high risk. Therefore, many surgeons delay carotid endarterectomy for 4 to 6 weeks after stroke, but any delay leads to reduced benefit because of the risk of stroke before surgery. Recent data have suggested that the operative risk is not increased in patients operated on within 30 days of stroke; however, controversy remains regarding the timing of this intervention. The purpose of the current work was to determine the operative risk of death and stroke in patients with stroke and severe carotid stenosis in relation to the time of carotid endarterectomy.

Patients and methods

A retrospective study of 243 patients undergoing carotid endarterectomy after stroke is presented. All patients had either stable or improving neurological examinations. The patients were divided into four groups: group I (n = 59) patients who had carotid endarterectomy between 2–7 days after stroke, group II (n = 61) patients who had carotid endarterectomy during the second week, group III (n = 67) patients who were operated during the third–fourth week after stroke and group IV (n = 56) patients who were operated on later than 4 weeks.

Results

Of the 192 men and 51 women who underwent surgery, there were 7 strokes and 7 deaths, with the total rate of complications 5.6%. Postoperative stroke and mortality was respectively: group I – 8.5%, group II – 6.5%, group III – 1.5%, group IV – 7.2%. There was no statistically significant difference in operative risk among the groups; however, a trend toward a decreased operative risk was noticed in patients operated on during the third–fourth week after stroke. Division to early (<2 weeks) and late (>2 weeks) endarterectomy also did not reveal any significant difference in the operative risk.

Conclusions

The perioperative risk of stroke and death was unrelated to the timing of carotid endarterectomy in patients with stroke and severe carotid stenosis. Carotid endarterectomy can be performed safely after 2 weeks of ischemic stroke in patients with severe carotid artery stenosis.

Key words: stroke, carotid endarterectomy, time, operative risk

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai