PRAEITIES (RE)KONSTRAVIMAS NAUJAJAME VOKIEČIŲ ŠEIMOS ROMANE (REMIANTIS JULIJOS FRANCK ROMANU DIE MITTAGSFRAU)
Pastaraisiais metais šeimos romano žanras Vokietijoje išgyveną savotišką renesansą. Prie šio populiarumo itin prisidėjo trečiosios pokario kartos pastangos rekonstruoti šeimos istoriją, ypač senelių kartos išgyvenimus XX a. istorinių kataklizmų metu. Remiantis Julijos Franck romanu Die Mittagsfrau, kuris 2007 m. buvo pripažintas geriausiu Vokietijos romanu, straipsnyje aptariami naujojo šeimos romano turinio ir formos bruožai (autobiografinio vaizdavimo ir fikcijos sintezė, istorinio konteksto susiaurinimas iki vienos šeimos likimo, jaunosios kartos pastangos suprasti, o kartais netgi pateisinti senelių ir tėvų veiksmus tarpukario ir karo metais, keleto pasakojimo perspektyvų derinimas ir kt.). Autorė romane bando ne tiek atkurti, kiek sukurti niekada nematytos močiutės (iš dalies ir tėvo) gyvenimo istoriją, tačiau skirtingai nei daugelis kitų vokiečių autorių ji neaprašinėja paties praeities rekonstravimo, t. y. šeimos relikvijų ar istorinių šaltinių paieškos, proceso. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į šeimos tarpusavio santykių bei intymių vidinių moters išgyvenimų vaizdavimą, tačiau kartu paliečiamas ir bendras XX a. politinis bei socialinis kontekstas, pvz., 3-ojo dešimt. ekonominė krizė, Berlyno bohemos gyvenimas, nacionalsocializmo iškilimas, žydų persekiojimas, pokario suirutė. Toks istorinio pobūdžio šeimos romanas atskleidžia prieštaravimus tarp individualios ir oficialiosios atminties, atliepia aktualias istorines diskusijas bei prisideda prie kultūrinės vokiečių tautos atminties formavimo.