Į ateitį nukreiptos nostalgijos beieškant, arba eschatologinis ilgesys vokiečių viduramžių literatūroje
Straipsniai
Aleksej Burov
Publikuota 2018-01-15
https://doi.org/10.15388/Litera.2017.4.11212
PDF

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

Burov A. (2018) „Į ateitį nukreiptos nostalgijos beieškant, arba eschatologinis ilgesys vokiečių viduramžių literatūroje“, Literatūra, 59(4), p. 7-16. doi: 10.15388/Litera.2017.4.11212.

Santrauka

Straipsnio tyrimo objektas – nostalgijos fenomenas Viduramžių epochos eschatologinėje literatūroje. Dėmesio centre – apie 870 m. senąja vokiečių aukštaičių kalba parašyta giesmė „Muspilli“, pasakojanti apie Paskutiniųjų dienų įvykius. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar nostalgija tėra tik ilgesingas praeities prisiminimas. Daroma išvada, kad nostalgijos objektu gali būti ir ateities įvykiai. Akcentuojama, kad į ateitį nukreiptas ilgesys savo esme skiriasi nuo įprasto ateities laukimo. Įprastas laukimas implikuoja netikrumą, abejonę, tuo tarpu eschatologinis ilgesys remiasi tvirtu įsitikinimu. Giesmės „Muspilli“ autorius vaizduoja ne vieną iš galimų, bet išminčiams (uueroltrehuuison, e. 37) apreikštą ir todėl vienintelį įmanomą Pasaulio pabaigos scenarijų. Pasitikėjimas apreikštu scenarijumi eschatologinėje literatūroje tampa toks stiprus, kad virsta asmenine patirtimi. Tačiau apreikštos patirties turinys – įvykis, esantis neapibrėžtoje ateityje, todėl eschatologinėje sampratoje nostalgija tampa į ateitį nukreiptu ilgesiu.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.