AŠ IR KITAS: KELIAUTOJO ŽVILGSNIO PERSPEKTYVA

Santrauka

Straipsnyje susitelkiama į tapatybės kūrimą lietuvių kelionių literatūroje nuo Renesanso iki mūsų laikų, ir ši problema konkrečiai analizuojama Jurgio Radvilos ir Mikalojaus Kristupo Našlaitėlio Radvilos kelionių knygose, taip pat Romualdo Lankausko ir Jurgos Ivanauskaitės kelionių tekstuose.
Kelionių naratyvas – tai ne tik svarbus kultūrinis dokumentas, bet jis suponuoja ir identiteto kūrimo problemą. Kelionėje susiduriame ne tik su kultūrine kitybe ir hibridiškumu; keliaujant atsiveria įvairios savosios tapatybės pusės. Kelionė reiškia ir savęs atradimą. Analizės teorinis pradžios taškas – Homi Bhabhos ir Stuarto Hallo kritinės nuostatos ir ideologinė pozicija: tapatybė kuriama per santykį su kultūrine kitybe; tapatybė nėra stabili ir fiksuota, bet fluidiška, ji kinta priklausomai nuo vietos ir laiko; ją nulemia ideologija, istorija, galios santykiai, ją kuria istorinės ir ideologinės diskursyvinės praktikos.
Šis kritinis žiūros taškas ir pasirenkamas Romualdo Lankausko ir Jurgos Ivanauskaitės knygų analizei.
Romualdo Lankausko kelionių knygose atsispindi nacionalinė sąmonė, jose atsiveria Vakarų ir Rytų įvaizdžiai, įsišakniję tautos mentalitete, artikuliuojama tai, kaip sovietmečiu buvo suvokiami ir įsivaizduojami Vakarai ir Rytai (šiuo konkrečiu atveju Japonija). Lankausko kelionių knygos – tai socialiai ir ideologiškai „įkrauti“ tekstai, kurie priešinasi dominuojančiam kolonizatoriaus diskursui. Rašytojas juose pabrėžtinai demonstruoja savo susižavėjimą Vakarais ir Japonija – geografiniu ir kultūriniu „kitu“, „uždraustuoju kitu“, kuris jo tekstuose ne demonizuojamas, bet iškeliamas kaip aukštesnės civilizacijos, pranašesnio gyvenimo būdo ir vertybių pavyzdys.
Rytų ir Vakarų gyvenimo būdo ir vertybių supriešinimas, sakralus metaforiškas peizažas, mirties samprata tampa svarbiais tapatybės kūrimo elementais Ivanauskaitės tekste. Simboliniu požiūriu rašytojos kelionė į mitologizuojamus Rytus, į mistinę Šambalą tampa jos sakralia vidine kelione į save, slaptas savo sielos gelmes, ieškant dvasingumo ir savęs tobulinimo, savo asmenybės keitimo galimybių. Geografinė ir dvasinė kelionė siekiant pažinti kultūrinę kitybę transformuojama į savęs pažinimo piligrimystę.