Šiuo metu vis dar teberusenantis konfliktas Afganistane kelia daug rūpesčių tarptautinei bendruomenei, JAV, gretimoms valstybėms ir kitiems regiono veikėjams. Afganistano valdžia, NATO, JAV, gretimos valstybės stengiasi paveikti konflikto baigtį ir siekti taikaus susitarimo. Yra gausybė konflikto sureguliavimo teorijų, kurios siūlo įvairių metodų ir būdų suvaldyti konfliktus, tačiau ar visos šios teorijos gali būti realizuojamos praktiškai Afganistano atveju? Šiame straipsnyje yra ieškoma tinkamiausios konflikto sureguliavimo teorijos tvariai taikai Afganistane garantuoti. Siekiant identifikuoti tinkamiausią konflikto sureguliavimo teoriją, pirmoje straipsnio dalyje analizuojamos pagrindinės konflikto sureguliavimo teorijų nuostatos ir jų galimas pritaikomumas šiam atvejui, antroje dalyje nagrinėjamos NATO, JAV, Afganistano oficialiosios valdžios pastangos paveikti, spręsti konfliktą, nustatoma, ar šie veiksmai yra tapatūs teorinėms konflikto sureguliavimo teorijų nuostatoms. Trečioje straipsnio dalyje analizuojamos konflikto sureguliavimo teorijų praktinio pritaikomumo matavimo galimybės ir tiriamos kiekvienai teorijai būdingų parametrų vertės laike, o tai leidžia nustatyti siekiant tvarios taikos regione. Tyrimas, grindžiamas kiekybine ir kokybine turinio analize, atskleidė, kad modeliuojamas konflikto sureguliavimo teorijų praktinis pritaikymas Afganistane negarantuoja tvarios taikos. Atlikta šešių konflikto sureguliavimo teorijų pritaikomumo analizė ir tirtas NATO, JAV, Afganistano valdžios pasirinktas būdas sureguliuoti konfliktą parodė, kad praktiniai veiksmai, prastėjanti saugumo situacija ir kiti objektyvūs reiškiniai šiuo metu neveda šalies prie taikos, o viena iš teorijų – konflikto prevencijos teorija – gali būti realiausiai pritaikoma siekiant suvaldyti konfliktą Afganistane.