François Jullieno tyrinėjimus, apimančius Europos filosofiją ir sinologiją, vienoje publikacijoje kvestionavo Jean François Billeter, išprovokuodamas pirmojo atsakymą. Šiame straipsnyje gilinamasi į Jullieno atsakymą ir kontingentiškumu pasižymintį europietišką mąstymą, kurio karteziškasis cogito reprezentuoja diskutuojančių nuomonių išsiskyrimo tašką. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra paaiškinti, kaip sakinys „Mąstau, vadinasi, egzistuoju“ pavirsta fundamentaliu metodologiniu interesu Jullieno tyrinėjimuose. Jo samprotavimai apie karteziškąjį cogito verčia jį kvestionuoti grynojo mąstymo akto galimybę siekiant ištirti, kaip europietiškas mąstymas ir kiniškas mąstymas naudojasi skirtingomis savųjų kalbų, kaip intelektinių išteklių, savybėmis.