[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojama Hume’o giljotinos – tezės, jog iš fakto teiginių negali būti išvedami normatyviniai teiginiai, – įtaka teisinio pozityvizmo filosofijai. Teisinio pozityvizmo teorijos pabrėžia, jog teisė yra socialinėmis konvencijomis pagrįstas reiškinys, apibrėžiamas ir paaiškinamas remiantis vien socialiniais faktais. Todėl teisės analizė turi apsiriboti deskriptyviais teiginiais, o rėmimasis normatyviniais argumentais lemia samprotavimo klaidas. Pavyzdžiui, kaip nurodoma teisinio pozityvizmo teorijose, iš samprotavimų, koks teisinis reguliavimas yra pats tinkamiausias, negalima dedukuoti, jog jis turėtų būti privalomas. Todėl rėmimasis Hume’o giljotina buvo vienas iš svarbiausių veiksnių formuojantis pamatinėms teisinio pozityvizmo nuostatoms. Straipsnyje siekiama pagrįsti, jog vis dėlto teisinis pozityvizmas, siekdamas paaiškinti teisės normatyvumą, susiduria su teoriniais prieštaravimais, kurie lemia, jog Hume’o giljotina gali būti pritaikoma ir pačioms teisinio pozityvizmo nuostatoms.