Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokių reduktyvizmo formų galimybę blokuoja vadinamasis atvirojo klausimo argumentas (AKA) – tiek savo istoriniu, tiek šiandieniais pavidalais – ir kokiu pagrindu. Išskirtos keturios svarbiausios AKA interpretacijos ir išanalizuotas jų poveikis vertinamųjų savybių reduktyvistinių teorijų galimybei. Teigiu, jog AKA kelia didelę grėsmę semantiniam etiniam natūralizmui, tačiau ne metafiziniam etiniam natūralizmui (nors ir pasmerkia jį tam tikrai „šizofrenijai“).