APIE KLASIKINĘ IR NEKLASIKINĘ SĄVOKŲ DARYBĄ SOCIALINIUOSE IR KULTŪROS MOKSLUOSE: MINIMALŪS IR MAKSIMALŪS APIBRĖŽIMAI, ŠEIMINIAI PANAŠUMAI IR NERAIŠKIOSIOS AIBĖS
Filosofija ir socialiniai mokslai
Zenonas Norkus
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2009.0.1972
PDF

Santrauka

Straipsnyje gilinamasi į priežastis, dėl kurių socialiniuose moksluose ir humanistikoje yra tiek daug (palyginti su gamtotyra) iš esmės ginčijamų sąvokų, ir lyginami skirtingi sąvokų darybos metodai. Konceptualinio pliuralizmo hipertrofijos svarbiausiomis priežastimis laikomas konstitucinis prasmių ir reikšmių vaidmuo socialinės tikrovės ontologijoje bei šios tikrovės istoriškumas, dėl kurio joje nėra natūralių rūšių. Skiriami klasikiniai ir neklasikiniai sąvokų darybos metodai. Klasikiniuose metoduose galioja negalimo trečiojo dėsnis: kiekvienas objektas arba priklauso, arba nepriklauso gerai sudarytos sąvokos apimčiai. Neklasikinėje sąvokų daryboje, kurios svarbiausias pavyzdys yra neraiškiųjų aibių teorija paremtos sąvokos, šio dėsnio atsisakoma. Atskira klasikinių sąvokų atmaina yra „šeiminių panašumų“ sąvokos, kurių intensijos turi disjunkcinę struktūrą, o apibrėžimai nurodo tik pakankamas, bet ne būtinas ir pakankamas priklausomybės ekstensijai sąlygas, kurias turi nurodyti minimalūs ir maksimalūs (idealiai tipizuojantys) sąvokų apibrėžimai dominuojančioje klasikinės sąvokų darybos atmainoje. Socialinių mokslų ir humanistikos sąvokų darybos praktikoje autorius rekomenduoja plačiau vartoti sąvokas su disjunkcine intensija, tačiau reiškia abejonių dėl neklasikinių sąvokų galimybių padėti spręsti ginčus dėl sąvokų.
Pagrindiniai žodžiai: iš esmės ginčijamos sąvokos, klasikinė ir neklasikinė sąvokų daryba, konjunkcinės ir disjunkcinės intensijos, neraiškiosios aibės.

On Classical and Non-classical Concept Formation in Social Sciences and Humanities: Minimal and Maximal Definitions, Family Resemblances and Fuzzy Sets
Zenonas Norkus

 

Summary
The paper deals with the reasons why social sciences and humanities contain so many (in comparison with natural sciences) essentially contested concepts and compares different methods of concept formation. Together with historicity of social reality, the constitutive role of meanings for the ontological structure of social reality (its intrinsic meaningfulness) precludes the existence of natural kinds. With natural kinds absent in societies and cultures, quarrels and discussions about concepts are bound to remain endemic for social sciences and humanities. Methods of concept formation are broadly differentiated into classical and non-classical. Classical methods involve the assumption of the tertium non datur: each object either belongs or not to an extension of a well-formed concept. Nonclassical concepts (fuzzy set concepts being the most important example) violate this assumption. Family resemblance concepts are considered as a special variety of classical concepts. In the dominant variety of classical concepts, their intensions display a conjunctive structure, and definitions state necessary and sufficient conditions of membership in their extensions. In family resemblance concepts, intensions have a disjunctive structure, and their definitions specify only sufficient conditions of membership. The author recommends to practitioners in social sciences and humanities a more frequent use of concepts with disjunctive intensions. However, he doubts the power of the non-classical methods of concept formation to alleviate difficulties with essentially contested concepts.
Key words: essentially contested concepts, classical and non-classical concept formation, conjunctive and disjunctive intensions, fuzzy sets.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 5 6 7