SARTRE’O BURTŲ LAZDELĖ. NIHILISTINĖ VAIZDUOTĖS LAISVĖ IR FENOMENOLOGIJA
Dabarties filosofija
Kristupas Sabolius
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2009.0.1975
PDF

Santrauka

Jau Husserlio svarstymuose apie fantaziją randame punktyriškų nuorodų į svarbų jos veikimo aspektą – sąmonę, kuri, sužadinta galimybių regėjimo, atveria nederminuotų pasaulių perspektyvą. Šį klausimą praplečia ir visa jėga išplėtoja Sartre’as. Vaizduotė yra sąmonės laisvė – tai iš esmės pagrindinė veikalo „Imaginaire“ mintis. Tačiau šioje laisvėje slypi pamatinis ir neišskaidomas dvilypumas, gal net trilypumas. Kaip sako Sartre’as, „įsivaizdavimo aktas yra vienu ypu konstituojantis, izoliuojantis ir įniekinantis“. O tai reiškia, kad vaizduotiškai nihilistinė struktūra visose sąmonės fazėse identifikuojama kaip esminė žmogaus ir pasaulio santykio apibrėžtis. Pozicionuoti pasaulį kaip pasaulį ar jį „įniekinti“ (néantir) yra tas pats dalykas. Knygoje „L’être et le néant“ aprašoma sąmonė Niekį aptinka savo žvilgsnyje, kuris steigia akiračius ir apgaubia daiktus aureolėmis. Sartre’as sako: „mes matome, kaip niekis vaivorykštės spalvomis nuspalvina pasaulį, žaižaruoja ant daiktų“. Tai reiškia, kad Niekis užklumpa pasaulį kartu su šiuo matymu. Nihilistinės ligos pasirodymo metastazes, kurias priskiriame pasauliui, turime suvokti ne kaip daiktų savybes, bet vien tik kaip mūsų pačių santykį su daiktais, kaip tam tikrą intencionalumo, veikiančio pagal koordinacinę įsivaizdavimo logiką, išraišką.
Pagrindiniai žodžiai: fenomenologija, vaizduotė, laisvė, nihilizmas, niekis.

Sartre’s Magic Wand. Phenomenology and Nihilistic Freedom of Imagination
Kristupas Sabolius

Summary
In Husserl’s writings on fantasy, one could already find references to an important aspect of its function, the one of the consciousness which, stimulated by the vision of its possibilities, opens the perspective of undetermined worlds. The latter topic is widely developed by Sartre. Imagination is the freedom of consciousness, this is the main idea of his Imaginaire. However, this freedom conceals a fundamental duplicity or even triplicity. As Sartre puts it, “the act of imagination is at the same time constituting, isolating and nihilating”. Consequently, the nihilistic and imaginary structure is identified in all the phases of consciousness as the essential definition of the relationship of human being to the world. To pose the world as the world or to nihilate (néantir) it is the same thing. In the description of L’être et le Néant, consciousness finds Nothingness in its own sight which constitutes horizons and covers things with halos. It means that Nothingness enters the world together with the sight and is supposed to be considered as an intentionality functioning according to the coordinating logics of imagination.
Keywords: phenomenology, imagination, freedom, nihilism, Nothingness.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.