L. WITTGENSTEINO ESTETIKOS PAMOKOS
Filosofija Europoje
Saulenė Pučiliauskaitė
Publikuota 2008-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2008.0.1993
PDF

Santrauka

Straipsnyje aptariamos L. Wittgensteino mintys apie estetiką. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas 1938-ųjų metų paskaitoms, t. y. estetikai, kylančiai iš „lingvistinio posūkio“. „Lingvistinio posūkio“ estetikos sritimi tampa žodžio „gražus“ vartojimo sritis. Straipsnyje pateikiamos skirtingų estetikos lygmenų aptartys bei paties Witttgensteino – neįvykusio menininko – mintys apie meninės kūrybos praktiką. Joje svarbiausios yra originalumo ir genialumo sąvokos.
Pagrindiniai žodžiai: estetika, grožis, menas, originalumas, genialumas.

Wittgenstein’s Lessons of Aesthetics
Saulenė Pučiliauskaitė 

Summary
The article discusses Wittgenstein’s thoughts about aesthetics. The focus is laid on his lectures of 1938, where he develops a new notion of aesthetics. We calls it the ‘aesthetics of the linguistic turn’. The area of such an aesthetics is the linguistic use of the word ‘beautiful’ in all possible situations. The article investigates different levels of this use and also discusses Wittgenstein’s – who had a certain artistic praxis –thoughts about real aesthetic activities. The central items of this discussion are originality and geniality.
Keywords: aesthetics, beauty, art, originality, geniality.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.