Straipsnyje tarppasaulinės tapatybės problema – t. y. klausimas, ar ir kaip yra įmanoma pagrįsti intuiciją, jog individas egzistuoja keliuose galimuose pasauliuose – yra sprendžiama argumentuojant, kad individai turi esmes. Visų pirma, teigiama, jog tarppasaulinės tapatybės samprata yra pageidautina, kadangi ji pranašesnė už globalų panesencializmą ir antrininkų teoriją. Tuomet įvedama būtina terminologija, kuri leidžia sėkmingai suprasti tarppasaulinės tapatybės problemą. Straipsnyje teigiama, kad įžymus Chisholmo paradoksas tarppasaulinei tapatybei gali būti išspręstas nurodant, jog individai turi esmes. Jeigu galimi pasauliai gali skirtis vieni nuo kitų vien nekokybiniu būdu (in a non-qualitative way), tuomet individų esmės yra nekokybinės, tad skirtumas tarp netapačių galimų pasaulių, kurie kokybiškai yra vienodi (qualitatively the same), yra ontologiškai pagrįstas. Kita vertus, jei redukcionizmas yra tiesa, tai individų esmės yra kokybinės, tad netapatūs galimi pasauliai, kurie kokybiškai yra vienodi, yra neįmanomi. Taip pat įrodinėjama, kad tarppasaulinė identifikacijos problema gali būti išspręsta nurodant į tai, jog galima referuoti į esmes kituose galimuose pasauliuose.