Apibrėžti, kas yra filosofija jaunajam Heideggeriui, – sudėtingas uždavinys. Šią problemą sunkina ir tai, kad būdama įšaknyta faktiniame gyvenime ji tampa neišvengiamai daugiareikšmė ir iš esmės neišsprendžiama galutinai. Straipsnyje bandoma parodyti, kad, remdamasis egzistencinio rūpesčio prieiga ir kritikuodamas teorinį požiūrį bei pasaulėžiūrą, Heideggeris filosofavimą suvokia kaip įsipareigojimą asmeninei transformacijai, išgyvenamai kaip prigimtinė asmens pareiga. Šiame straipsnyje detaliai ir kritiškai išanalizavęs tokią sampratą aš siūlysiu suprasti filosofiją kaip postūmį kiekvieno egzistuojančiojo savęs, savo buvimo supratimo link.