Deleuze’o ir Guattari meno samprata (jutimo logika) atsiduria priešpriešos modernizmas versus šiuolaikinis menas kontekste ir tada ji arba priskiriama tik modernizmui, teikiančiam pirmenybę estetinei plotmei, arba teigiama, kad turime įžvelgti jos potencialumą kurti „naujas jungtis“. Šias priešingas pozicijas išreiškia Stephenas Zepke ir Simonas O’Sullivanas. Tačiau Deleuze’o ir Guattari jutimas nėra estetinė percepcija, jis yra pagrindinis jutimo logikos konceptas, apimantis ir juslinę, ir konceptualią-virtualią plotmes. Straipsnyje siekiu parodyti, kad Deleuze’o ir Guattari jutimas, apimantis abi minėtas plotmes, susisieja su bendru Deleuze’o ir Guattari filosofijos kontekstu ir rezonuoja su šiuolaikinių meninių projektų estetine ir prasmine plotmėmis. Analizuodama Thomo Feuersteino instaliaciją Prometheus Delivered parodau, kaip Deleuze’o ir Guattari meninio jutimo samprata išplečia šio kūrinio interpretacijos lauką.