Italų filosofas Giorgio Agambenas savo Homo sacer cikle išplėtojo naują būdą, kaip mąstyti apie Šoa (hebr. Shoah). Atsispirdamas nuo Michelio Foucault biopolitinės minties, jis teigia, kad šiuolaikinę politinę valdžią įgalina suverenios galios ir homo sacer spiralės struktūra. Suvereni galia stovi ant vyraujančios juridinės-politinės tvarkos slenksčio ir esant „išimties būklei“ prievarta gali suspenduoti ar įsteigti įstatymą. Toks sprendimas teisiškai palieka homo sacer anapus įstatymo. Išimties situaciją pavertus visuotine, suvereno įstatymas valdo visą gyvenimą ir kiekvienas tampa homo sacer. Kaip tik tai vyko Šoa atveju. Koncentracijos stovyklose sukurtas Muselmann. Šoa iššaudant atveju, kaip nutiko Lietuvoje, suvisuotinta suvereni biopolitika virsta radikalia mirties politika.