Šiame straipsnyje analizuojama estetinių vertybių reikšmė Moritzo Geigerio plėtotoje fenomenologinėje estetikoje. Atsigręžimas į estetines vertybes leidžia susitelkti ties pačiu meno kūriniu – estetiniu objektu bei jame glūdinčiomis objektyviomis vertėmis. Estetinės vertybės tampa centrine ašimi, į kurią remiasi kiti svarbūs estetinės patirties dalyviai – menininkas ir žiūrovas. Apžvelgiamas kritikuotinas psichologijos bei meno istorijos požiūris į estetiką: psichologija telkia dėmesį į vidinius estetinėje patirtyje dalyvaujančių subjektų išgyvenimus, o meno istorija į estetinį objektą pirmiausia žvelgia per kintančių aplinkybių prizmę. Geigeris pabrėžia estetinių vertybių objektyvumą – nors suvokiamos iš asmeninės perspektyvos, jos nėra priklausomos nei nuo istorinių laikotarpių kaitos, nei nuo subjektyvių menininko ar žiūrovo estetinę patirtį lydinčių išgyvenimų. Geigerio estetinių vertybių samprata yra palyginama su Maxo Schelerio plėtotomis pamatinėmis vertybių idėjomis bei Nicolai Hartmanno estetinių vertybių teorija.