Epikūras XX–XXI a. Lietuvoje: savas ar svetimas?
Straipsniai
Tatjana Aleknienė
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Publikuota 2025-09-08
https://doi.org/10.15388/Problemos.2025.107.1
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Epikūras
antikinis atomizmas
lietuviški filosofinių tekstų vertimai

Kaip cituoti

Aleknienė, T. (2025) “Epikūras XX–XXI a. Lietuvoje: savas ar svetimas?”, Problemos, 107, pp. 8–22. doi:10.15388/Problemos.2025.107.1.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama Epikūro filosofijos šaltinių vertimo ir interpretacijų XX–XXI a. Lietuvoje istorija. Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje jokia cenzūros institucija negalėjo sutrukdyti versti ir tyrinėti atomistinę tikrovės sampratą dėstančio ir dievišką apvaizdą neigiančio mąstytojo veikalus, bet praktiškai, regis, niekas to nesiėmė. Po 1940 m. Lietuvos okupacijos vertėjai ir tyrėjai legaliai negalėjo imtis jokių filosofinių tekstų, jei šie atrodė neatitinkantys privalomos marksizmo leninizmo filosofijos. Epikūro dėstomas atomizmas ir jo skelbiamas siekis išvaduoti žmones iš dievų baimės jį darė gerokai artimesniu autoriumi nei dievobaimingas „idealistas“ Platonas. Vis dėlto pirmieji Epikūro tekstų vertimai iš senosios graikų kalbos buvo paskelbti tik 1977 m. Nuo pirmosios Epikūro tekstų publikacijos 1977 m. iki nepriklausomos Lietuvos šiandienos praėjo beveik pusė amžiaus, tačiau, kitaip nei Platono, platonikų, Aristotelio ir stoikų, Epikūro filosofijos šaltinių vertimų ir tyrimų lietuvių kalba beveik nepagausėjo.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.