Santrauka
Vienas esminių Lietuvos pereinamojo būvio bruožų yra spartus vartojimo ekonomikos ir vartotojų visuomenės kūrimasis, todėl ypač svarbu aiškintis vartojimo, ekonomikos ir kultūros sąveiką. Vartojimas dažniausiai suvokiamas kaip individo poreikių ir norų tenkinimas, tačiau ekonomikos neribotos plėtros scenarijus verčia atkreipti dėmesį į J.K. Galbraitho ir J. Baudrillard'o analizės išvadas, jog vartojimo kapitalizmo sąlygomis poreikiai ir norai gaminami kartu su prekėmis, o prekės ir suprekintos paslaugos užpildo pačios sukultūrintos ekonomikos kuriamą stokos tuštumą. Kultūra tampa ekonomine galia, kuri gamina poreikius ir įtvirtina juos kaip aukštesnio gyvenimo lygio viziją bei siekiamybę ir sykiu kaip socialinę individualaus tapatumo konstravimo priemonę. Straipsnyje išskleidžiama Th.W. Adorno kultūros industrijos samprata, o J. Baudrillard?o išplėtota vartojamosios vertės fetišizmo kritika pasitelkiama "vartojimo laisvės", "laisvo vartotojo pasirinkimo" ir kitų panašių vaizdinių ideologiniam turiniui atskleisti. Sykiu paryškinami kai kurie socialistinio vartojimo ypatumai, aiškinamas socialistinio "poreikių tenkinimo" pobūdis.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
