Transplantacija moralė teisė psichologija organų donorystė
Kaip cituoti
Marcinkevičius, A. and Dainys, B. (1972) “Moralinės, psichologinės ir teisinės transplantacijos problemos”, Problemos, 10, pp. 80–89. doi:10.15388/Problemos.1972.10.5492.
Moralinės, psichologinės ir teisinės transplantacijos problemos
Santrauka
Straipsnis skirtas supažindinti filosofus, psichologus, teisininkus ir plačiąją visuomenę su problemomis, su kuriomis susiduria gydytojai, dirbantys organų persodinimo srityje. Teigiama, kad transplantologija (mokslas apie organų persodinimą) iškėlė ne tik specialių ir bendrabiologinių problemų, bet ir paskatino peržiūrėti ar net pakeisti kai kurias tradicines moralės bei teisės normas. Recipientai dažniausiai susiduria su liguisto nuolatinio dėkingumo donorui psichiniu kompleksu. Autoriai pabrėžia vieningų įstatymų, kurie nustatytų ne tik gydytojų teises, bet ir apibrėžtų donorų bei recipientų tarpusavio santykius, reikalingumą. Persodinant lavonų organus, nemaža sunkumų kelia mirties fakto konstatavimas, tam tikri jurisdikcijos reikalavimai, visuomenės bei mirusiojo šeimos tradicijos, religiniai įsitikinimai, recipiento psichologija. Nė vienoje šalyje nėra įstatymo, kuris garantuotų stacionaro ligoniams jų kūno neliečiamybę po mirties, jeigu jie gyvi būdami nėra pareiškę noro būti donorais. Tarybų Sąjungos įstatymai neįpareigoja gydytojų, paimant organus iš lavono, gauti giminių sutikimą.