Santrauka
Straipsnio tikslas – patikslinti lingvistinio modeliavimo sąvoką, eksplikuoti jos loginius pagrindus ir išnagrinėti kai kuriuos lingvistinės realybės klausimus. Kritikuojama teorijos, kaip konceptualinės sakinių klasės, samprata: teorija turi būti interpretuojama turinio srityje; ši interpretacija, jei kiekviena jos formulė teisinga, vadinama teorijos modeliu. Ontologinis modelis yra pats tiriamasis objektas – natūralioji kalba. Modelio terminas lingvistikoje vartojamas dviem reikšmėmis – kaip teorija ir kaip schema. Lingvistinio modeliavimo sąvoka reiškia eksplicitinę teorijos formuluotę ir pasekminę šios teorijos realizaciją abstrakčiu, arba ontologiniu modeliu. Tais atvejais, kai teorija neformuluojama eksplicitiškai arba panaudojama nesąmoningai, visi schematiniai dariniai yra paprastas empiriškai stebimų kalbos savybių aprašymas ir negali būti priskiriami modeliavimui. Straipsnio pabaigoje pateikiami transformacinių (generatyvinių) taisyklių du tipai. Generatyvinės taisyklės, nieko nesakydamos apie konkretų realizacijos būdą, yra objektyvaus kalbos tyrimo, jos sintaksės ir semantikos instrumentas.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Švambarytė,
Georg Forster in Vilnius: Reverberations of the great age of ocean navigation
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Galina Miškinienė,
The development of Turkic studies at Vilnius University
,
Acta Orientalia Vilnensia: T 10 Nr. 1-2 (2009): Acta Orientalia Vilnensia
-
Eglė Mažulytė,
Monika Skerytė-Kazlauskienė,
Jonas Eimontas,
Danutė Gailienė,
Neringa Grigutytė,
Evaldas Kazlauskas,
Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizmu
,
Psichologija: T 49 (2014): Psichologija