Santrauka
Straipsnio tikslas yra aptarti metodologinius religijos kilmės tyrinėjimo klausimus. Aptariamas pirmykštės epochos dvasinio gyvenimo tyrimas kaip prielaida religijos atsiradimui paaiškinti. Aiškinant religijos genealogiją, pirmiausia buvo pabrėžiama tai, kas aktualu atitinkamo laikotarpio ateistinio auklėjimo uždaviniams spręsti. Pirmykštės epochos dvasinio gyvenimo koncepcijai formuotis religijotyroje didelę įtaką turėjo idealizmo metodologija. Autorė daro išvadą, jog veikiant idealistinei metodologijai, religijos genezė paverčiama savarankiška problema, kuri dažniausiai nusako viso dvasinio gyvenimo kilmę. Kai sutapatinami religijos ir pažinimo atsiradimo procesai bei nerandama objektyvaus kriterijaus jiems išskirti, mistiškas pirmykščio gyvenimo traktavimas, jo sureliginimas tampa įprastas ir nebekvestionuojamas dalykas. Ši metodologinė schema, atėjusi iš Apšvietos filosofinės literatūros bei šiuolaikinės užsienio religijotyros, veikė ir sovietinius religijos kilmės tyrinėtojus. Dvasinio gyvenimo vystymąsi marksistinė teorija aiškina remdamasi visuomenės praktine gamybine veikla kaip lemiamu veiksniu.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
