Konservatyvios jėgos prieš pažangią filosofinę mintį Vilniaus universitete (XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia)

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos gamtamokslinių idėjų ir konservatyvios minties priešpriešos Vilniaus universtitete XVIII a. pab. – XIX a. pradžioje. Šiuo laikotarpiu Lietuvos aukštoji mokykla, stiprėjant joje gamtos mokslams, plačiai skleidė pažangias filosofines idėjas. Daugelis gamtininkų knygose, straipsniuose, paskaitose kėlė pasaulio materialumo, materijos amžinumo ir jos įvairumo idėją. Jie rašė erdvės, laiko, judėjimo bei kitais materialistinės filosofijos klausimais. Konservatyvūs universiteto dvasininkai, matydami religijos silpnėjimą bei bedievystės plitimą ir negalėdami užkirsti šiam procesui kelio, vis dažniau ėmė kalbėti ir rašyti, kad tikras mokslas suderinamas su religija, jog mokslo tiesos neprieštarauja religijai. Gindamas tomistinės filosofijos pagrindinį principą – sutaikyti mokslą ir religiją, žinojimą ir tikėjimą, – A. Daugirdas teigė, jog gamtamokslinės žinios neatitolina nuo religijos, nuo tikėjimo dieviškąja pasaulio kilme, o artina prie tokio tikėjimo, sutvirtina tikėjimą dvasine, antgamtine daiktų prigimtimi. Konservatyvios jėgos Vilniaus universitete ir už jo ribų XVIII a. pab. – XIX a. pr. siekė kliudyti gamtamokslinėms materialistinėms idėjoms mūsų visuomenėje plisti.