Lietuvių inteligentijos kryptys XIX a. pirmojoje pusėje
-
Meilė Lukšienė
Publikuota 2014-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1972.09.5855
PDF

Reikšminiai žodžiai

A. Baranauskas
Lietuvos mokykla
švietimas
valstietija
inteligentija

Kaip cituoti

Lukšienė M. (2014) „Lietuvių inteligentijos kryptys XIX a. pirmojoje pusėje“, Problemos, 90, p. 64-74. doi: 10.15388/Problemos.1972.09.5855.

Santrauka

Remdamasi gausia archyvine medžiaga autorė konstatuoja, jog A. Baranauskas poemoje „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva“ pagrįstai išskyrė tris kryptis XIX a. vidurio Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tačiau iš esmės jų buvo dvi – progresyvioji ir reakcingoji. Straipsnyje keliami klausimai apie būtinybę akcentuoti iš liaudies kilusios inteligentijos formavimąsi, liaudies kultūrinės veiklos iniciatyvas, liaudies požiūrį į gimtosios kalbos ir tautinės mokyklos vaidmenį visuomenės gyvenime. Teigiama, kad valstietis, pradėjęs inteligento kelią, patekdavo į lenkiškos, bajoriškos ir katalikiškos kultūros įtaką. Mokyklų mokymo turinys buvo tolimas liaudies kultūrai. Savosios nacionalinės kultūros specifiškumą ir skirtingumą stipriau jautė vakarinės Lietuvos sritys. Liaudiškos kilmės inteligentijos pasaulėžiūra brendo domėjimosi nacionalinėmis kultūromis ir kovų už savo teises atmosferoje.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.