Lietuvių inteligentijos kryptys XIX a. pirmojoje pusėje

Santrauka

Remdamasi gausia archyvine medžiaga autorė konstatuoja, jog A. Baranauskas poemoje „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva“ pagrįstai išskyrė tris kryptis XIX a. vidurio Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tačiau iš esmės jų buvo dvi – progresyvioji ir reakcingoji. Straipsnyje keliami klausimai apie būtinybę akcentuoti iš liaudies kilusios inteligentijos formavimąsi, liaudies kultūrinės veiklos iniciatyvas, liaudies požiūrį į gimtosios kalbos ir tautinės mokyklos vaidmenį visuomenės gyvenime. Teigiama, kad valstietis, pradėjęs inteligento kelią, patekdavo į lenkiškos, bajoriškos ir katalikiškos kultūros įtaką. Mokyklų mokymo turinys buvo tolimas liaudies kultūrai. Savosios nacionalinės kultūros specifiškumą ir skirtingumą stipriau jautė vakarinės Lietuvos sritys. Liaudiškos kilmės inteligentijos pasaulėžiūra brendo domėjimosi nacionalinėmis kultūromis ir kovų už savo teises atmosferoje.