Estetinė vertybė V. Sezemano filosofinėje koncepcijoje

Santrauka

Straipsnyje aprašoma V. Sezemano filosofinių pažiūrų raida, jos įvardijamos dialektine antropologija arba antropologizuotu dialektiniu materializmu. V. Sezemano požiūriu, mokslinis pažinimas kyla iš praktiško, nes žmogaus praktinė veikla yra konkreti, todėl galutinis pažinimo tikslas yra atskirybės pažinimas, ir čia teorinis žinojimas mažai padeda, nes turi tik santykiškai savarankišką tikslą, t. y. atlieka vien tarnybinę funkciją žmogaus gyvenime. Nagrinėjamos V. Sezemano estetikos svarbiausios sąvokos, objektyvumo-subjektyvumo dialektika estetiniuose reiškiniuose, estetiškumo specifika, subjekto ir objekto santykiai estetinio suvokimo ir vertinimo momentu, daugiausia dėmesio skiriama estetinės vertybės kategorijai. Estetinis suvokimas atskleidžia jutiminėje estetinio objekto sąrangoje slypintį emocionalumą. Emocinis estetinių vertybių momentas organiškai įsiterpia į jų struktūrą, todėl suvokti grožį reiškia jį ne tik pažinti, bet ir pajusti bei išgyventi. V. Sezemanas preferavo meno kūrinio analizę estetikoje, t. y. susitelkė ties objektyviu estetinių vertybių pagrindu. Estetinės veiklos ir jos pagrindinio akstino – estetinio nusistatymo – aiškinimą filosofas apribojo sąmonės sfera.