Santrauka
Straipsnyje klausiama: ką nagrinėja filosofinė poetika; koks jos tyrimo kelias; kokios gretimos jai filosofinės disciplinos; kokios jos paradigmos; ar tai visuminė žiūra, atspindinti pasaulėvaizdį? Teigiama, jog kalbiškumas, nukreiptumas, atvirumas, kūrybinė kreiptis, sambūvis, gyvenamas pasaulis, pasaulėvaizdis, laikiškumas, įvykiškumas, tragizmas, daiktiškumas, imlumas, demokratiškumas – filosofinės poetikos paradigmos, leidžiančios ją traktuoti kaip autonomišką visuminę žiūrą.
