Žmogaus ir gamtos santykių problemos raida filosofijoje
-
Jūratė Mackevičiūtė
Publikuota 2000-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.2000.58.6807
PDF

Reikšminiai žodžiai

natūralizmas
antropocentrizmas
holizmas
ekologinė etika

Kaip cituoti

Mackevičiūtė J. (2000). Žmogaus ir gamtos santykių problemos raida filosofijoje. Problemos, 58, 34-41. https://doi.org/10.15388/Problemos.2000.58.6807

Santrauka

Žmogaus būties problema prasideda tada, kada jis, pratęsdamas savo biologinę evoliuciją,pereina į kultūros plėtotės stadiją. Žmogaus požiūris į gamtą yra pirmasis jo egzistavimo kriterijus. Pažindamas gamtą, žmogus ėjo savęs pažinimo link – tai rodo filosofinės minties raida nuo kosmologijos iki antropologijos. Anksčiau egzistavęs natūralizmo principas, rodęs žmogaus priklausomybę gamtai, šiandien tapo ekologinio imperatyvo pagrindu. Kadangi kultūra yra universalus žmonijos egzistavimo ir raidos būdas, žmogaus ir gamtos santykių būdas, tai ekologiškumo principo būtina laikytis gamyboje, socialinių institutų veikloje, formuojant moralinius ir etinius idealus.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.